Lietuvos tekstilės pramonės atstovai prisistatė NATO savo galimybes: „Artimoje ateityje šis vizitas duos daug naudos“

Nors ir drąsiai skambantys užmojai, tačiau jie realūs ir įgyvendinami jau ne vienerius metus. Mūsų šalies tekstilės pramonininkai jau senokai aprūpina ne tik Lietuvos ar Europos šalių jėgos struktūrų atstovus savo gaminama produkcija, tačiau ir sėkmingai tai daro visos NATO struktūros ribose.

Praėjusią savaitę, birželio 19-22 dienomis LATIA Generalinė direktorė Gytė Bėkštienė kartu su šios asociacijos nariais UAB „Textera“ direktore Ramune Žemėniene, komercijos vadove Viktorija Klimoviene, UAB „Garlita“ pardavimų direktore Rita Haselvander, administracijos ir gamybos direktore  Rasa Stanevičiene, UAB „Utenos trikotažas“ direktore Nomeda Kaučikiene, UAB „Omniteksas“ atstove Neringa Brazauskiene,  UAB „Comco“ atstovu Ričardu Vaitkevičiumi, UAB „Interscalit“ direktoriumi Mariumi Rakicku bei UAB „LTM Garments“ Pardavimų vadovu Simonu Gedžiumi vyko į Liuksemburgą NATO NSPA (Viešųjų pirkimų paramos ir pirkimų agentūrą) organizuojamą susitikimą, bei tarpusavio bendradarbiavimo galimybių aptarimą. NATO NSPA ekspertai priėmę Lietuvos tekstilininkų delegaciją džiaugėsi galimybe artimiau susipažinti, bei suteikti daugiau informacijos apie poreikius, naudą bei pravesti vidaus viešųjų pirkimų sistemos naudojimosi mokymus. „Šios delegacijos vizitas mums buvo naudingas dėl techninių galimybių Lietuvos tekstilės pramonės atstovų. Mes nebuvome  susitikę su Lietuvos pramonės atstovais, tad manome šis vizitas bus graži pradžia glaudaus bendradarbiavimo ir perspektyvų.“ Džiaugėsi svečius iš Lietuvos priėmę NSPA ekspertai. „Su malonumu nuo šiol LATIA atstovus įtrauksime į tarptautinės industrijos dienos renginius, kurių metų šios organizacijos nariai galės pristatyti savo galimybes ir produkciją mūsų aljanso nariams“.

Lietuvos tekstilės pramonės atstovų tikslas prisistatyti, suprasti ir įsigilinti į NATO lūkesčius ir reikalavimus, bei išdiskutuoti viešųjų pirkimų sistemos valdymą. Ne kaina turi lemti laimėtojo eilutę, o kokybės ir kainos santykis. Tačiau kaip ir visur, taip ir čia vyksta nuožmi kova, kurioje laimi tik ištvermingiausi, bei tie, kurie geba tapti unikaliais ir išskirtiniais savo srityse.

Begalinė konkurencija su trečiųjų šalių gaminiais Lietuvos verslams kelia iššūkį visose srityse. Tekstilės sektorius ne išimtis. Įsitvirtinti Europos rinkoje sunku. Ne išimtis ir viešieji pirkimai, kadangi pastarųjų konkursų laimėtojo nustatymą lemia – pagrinde kainos rodiklis. Bandyti laimėti viešuosius konkursus su itin aukšta kokybe tampa begalinis iššūkis visoms Europos įmonėms, nes dažnu atveju konkursų laimėti nepavyksta, jei juose dalyvauja Kinijos, Indijos, Turkijos ar netgi tokių šalių kaip Pakistano, Irano produkcijos tiekėjai ir gamintojai. Pastarieji rinkoje pateikia nors ir ne itin aukštos kokybės, tačiau kainą lemiančią produkciją. Skausmingai atsiliepia tokie pirkimai visoms Europos pramonės šakoms.

„Pirma mintis – nustebino skirtas dėmesys ir nuoširdi diskusija su delegacija“ vizito atgarsiais dalinosi UAB „LTM Garments“ pardavimų vadovas Simonas Gedžius. „Buvo itin naudinga sužinoti vidinius procesus viešųjų pirkimų, bei plačiau išdiskutuoti galimybes. Šis mūsų delegacijos vizitas, manau, tai puiki perspektyva ateityje žengti tvirčiau į NATO viešųjų pirkimų erdvę. Šiai dienai NATO NSPA patys norėjo labiau įsigilinti ir suprasti mūsų, kaip Lietuvos pramonės atstovų, realias galimybes ir suprasti, kur esame stipresni bei galėtume vieni kitiems būti naudingi.“ Pašnekovas neabejoja, kad ateityje šis vizitas duos apčiuopiamus rezultatus bei pabrėžia naudą diskusijoje ir savitai mokymuose, kuriuos suteikė NATO NSPA atstovai detaliai aiškinant vidaus pirkimų sistemos subtilybes ir galimybes.

Kitas pašnekovas pabrėžė, kad dalis jų gaminamų prekių yra tinkamų ir įtrauktų į nuolatos poreikyje esančių sąrašus. Anot UAB „Interscalit“ direktoriaus Mariaus Rakicko, nors ir ne visą produkciją turi savo asortimente, tačiau tai suteikia erdvės apmąstymams plėsti gamybą ir įtraukti naujos produkcijos, kuri gali būti ateityje naudinga ne tik NATO, tačiau gali būti ir sėkmingai parduodama fizinių asmenų vartojimui. „Gamyboje turimos produkcijos dalis yra įtraukta į poreikių sąrašus, tačiau neneigiu, kad kyla apmastymų dėl dalies naujos produkcijos gamybos, ar jos savitai tobulinimo“. Taip pat p. Marius akcentavo didelę naudą pačios pirkimų sistemos aptarimą su atsakingais asmenimis susitikimo metu. „Buvo itin naudinga aptarti techninių sąlygų specifikacijas, pačios sistemos optimizavimo ir tokias smulkmenas, tačiau svarbias, kaip lengviau pateikti ir ieškoti naudingos ir reikalingos informacijos sistemoje.“

UAB „Utenos trikotažas“ direktorė Nomeda Kaučikienė tik antrino prieš tai buvusio pašnekovo nuomonei dėl viešųjų pirkimų sistemos mokymų, kurių metu buvo įsigilinta ir detaliai aptarta galimybės, supaprastinančios ir palengvinančios NATO NSPA sistemos valdymą. „Buvo puiki proga susipažinti ir padiskutuoti apie realų bendradarbiavimą, galimybes, bei įsigilinti į perspektyvoje dominančias prekes. Be abejonės daug naudos davė NATO NSPA atstovų konsultacijos ir patarimai dėl techninių sąlygų, bendrų sistemos valdymo darbų.“ Pašnekovė džiūgavo, kad toks gyvas bendravimas buvo kur kas produktyvesnis nei susirašinėjimas. „Mes galėjome neskubėdami suprasti ir išsiklausinėti detales, kurios susirašinėjimo metu, tiesiog natūralu, lieka nepaliestos.“

Kaip ir prieš tai pašnekovai, UAB „Garlita“ savininkė Rita Haselvander, tik patvirtinto NSPA sistemos efektyvumo ir naudingumo reikšmę. „Nors ir naudojamės NATO viešųjų pirkimų sistema  gana senai, tačiau itin stipriai keitėsi pats valdymas, tad šio vizito metu buvo labai naudinga diskusija ir mokymai, kuriuos mūsų delegacijai suteikė NATO NSPA atstovai.“ UAB „Garlita“ savininkė Rita Haselvander pasidalino taip pat ir mintimis, kurias susitikimo metu išdėstė NATO atstovams „Susitikimo metu išsakėme pageidavimą ir mintis dėl produkcijos ir paslaugų pristatymo modelio parodos principu. Jau kitais metais planuojamas tokio modelio pristatymas, kuriame galėtume plačiau ir gyvai pristatyti fizinius pavyzdžius realių gaminių ir produkcijos.“ P. Rita pabrėžė, kad netgi NATO būtina atsinaujinti su technologinėmis tekstilės pramonės srities galimybėmis. UAB „Garlita“ sudomino NATO atstovus tokia produkcija, kaip miegmaišiai ne su sintetiniais užpildais, o su vilnos užpildu. „Tai tvaru ir itin kokybiška, šios technologijos nustebino ir sudomino NATO NSPA atstovus. Pašnekovė pabrėžė, kad tokie susitikimai puiki galimybė pristatyti inovatyvias technologijas, kurios stipriai pažengę tekstilės pramonėje, bei juo labiau pateikti tvarumo principu grįstas gamybos galimybes. „Labai norėčiau užakcentuoti, kad Lietuvos pramonininkams patiems reikėtų būti aktyvesniems. Mes turime, ką pasiūlyti, kas itin aktualu ne tik tokioms organizacijoms kaip NATO, tačiau ir visai Europai ar pasauliui.“

UAB „Textera“ direktorė Ramunė Žemėnienė liko nustebinta šiltu priėmimu, kurį sulygino bei pasijuto, kaip jaunesniais broliais ir seserimis. „Tokio delegacijos priėmimo tikrai nesitikėjome.  Nuo pat pirmos minutės nors vizitas ir buvo įtemptas bei pilnas veiklos, jis buvo labai produktyvus, pradedant nuo NSPA vidaus viešųjų pirkimų sistemos aptarimo, baigiant bendra diskusija dėl inovatyvių technologijų, galimybių pristatyti NATO naujausias galimybes tekstilės pramonės srityje.“ Pašnekovė pasidžiaugė, kad Lietuvos tekstilininkų delegacija, kurią iniciavo LATIA, buvo didelis šuolis į perspektyvas platesniame partnerystės su NATO bendradarbiavime. „Be LATIA iniciatyvos ir organizuotumo, mes nebūtume nuvykę, juo labiau neturėję tokios galimybės išdiskutuoti gyvai su tiesiogiai atsakingais asmenimis NATO organizacijoje. Niekas net nebepriimtų pavienių gamintojų. Šiuo atveju, esu dėkinga tokiai galimybei ir bendrystei su NATO NSPA, kurią mums, Lietuvos tekstilės pramonės atstovams, suteikė LATIA.“ Viktorija Klimovienė akcentuoja, kad  šios delegacijos vizitas tik sustiprina pozicijas ir mintis, kad greičiau reikia susitvarkyti su sertifikatais. „Matome, kad juos būtinai privalome turėti. Tarptautiniuose viešuosiuose pirkimuose sertifikatai būtina sąlyga, be kurių net negalima būtų laimėti didesnių konkursų.“ Taip pat pašnekovės minėjo, kad NATO NSPA atstovai itin susidomėjo Lietuvos tekstilininkų kompetencijomis. Pageidavimą NATO išreiškė, kad ateityje LATIA atstovai pateiktų naujausias technologines galimybes tiek audinių, tiek gamybinių procesų srityse.

LATIA generalinė direktorė Gytė Bėkštienė pasidžiaugė, kad šis vizitas buvo vienas pirmųjų Lietuvos tekstilės pramonės atstovų. „Mes buvome vieni iš pirmųjų Lietuvos pramonės atstovų,  atvykę bei gyvai pristatę savo produkciją. Mūsų tekstilininkai turėjo puikią galimybę ne tik pristatyti jau esamą produkciją, tačiau ir padiskutuoti apie inovacijas tekstilės pramonės srityje. Dalis vykusių narių  jau  planuoja  naujos produkcijos gamybos galimybes“ Taip pat Gytė Bėkštienė itin pabrėžė mokymų naudą, kuriuos NSPA ekspertai pravedė dėl vidaus viešųjų pirkimų sistemos naudojimosi. „Manome, kad šis mūsų delegacijos vizitas ne tik pateisino lūkesčius, tačiau ir juos viršijo. Bendrystė su NATO NSPA yra puikus pavyzdys, kaip tarptautinės organizacijos geba vystyti savo partnerystes, bei talkina vieni kitiems.“ G. Bėkštienė pasidžiaugė kad nariai buvo pasiruošę vizitui, t.y. prisistatė savo galimybes, pateikė realius gaminių pavyzdžius bei  puikiai atstovavo Lietuvos ir savo verslo interesus. „Neabejotina, kad ši mūsų bendrystė, nesibaigs tik šios kelionės vizitu“.

arrow