Lietuvos aprangos ir tekstilės asociacija (LATIA), mininti 30 metų įkūrimo jubiliejų, kalbina išskirtine istorine patirtimi išsiskiriančias nares ir domisi, kaip per kelis dešimtmečius pasikeitė Lietuvos tekstilės pramonė.

Viena iš seniausių Lietuvos tekstilės pramonės atstovių AB „Kauno Baltija“ išsiskiria ne tik istorine patirtimi, bet ir eksporto ambicijomis. Per daugiau nei 80 gyvavimo metų iš mažos siuvimo įmonės išaugę į dideles gamybos apimtis turintį susivienijimą, o vėliau – tekstilės gamyba ir savo drabužių kolekcijų kūrimu užsiimančią privačią bendrovę, darbuotojai save šiandien vadina vienais geriausių drabužių gamintojų Europoje. Įmonės direktorius Vidas Butkus teigia, kad ilgametę patirtį turinčių ekspertų komanda užtikrina maksimalią kokybę, vertinamą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Eksportuoti į Vakarus pradėjo 1988-aisiais

AB „Kauno Baltija“ eksportuoti į Vakarus pradėjo išties nelengvu laikotarpiu dar prieš Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą. Po valstybės atkūrimo ryšiai su užsieniu dar labiau išsiplėtė – 1990 m. pradėta eksportuoti į Vokietiją, Skandinavijos valstybes. 2000 m. santykiai užmegzti su Prancūzija, Didžiąja Britanija.

„Būnant viena didesnių Lietuvos tekstilės pramonės įmonių pasitenkinti vien tik vietine rinka nepakanka. 2000-aisiais turėjome apsispręsti, ar profiliuojamės, ar ir toliau renkamės plataus asortimento gamybą. Tuomet pasirinkome koncentruotis į moteriškų drabužių gamybą. Sukūrėme savo prekės ženklą LOULU ET TU, kurio kolekcijos greitai išperkamos. Galime pasidžiaugti, kad mūsų produkciją mėgsta ne tik užsienio, bet ir Lietuvos moterys“, – pasakoja V. Butkus.

Anot jo, per ilgus metus sukaupta patirtis rodo, kad eksporto sėkmei būtinas partnerių patikimumas, gamintojų žinomumas ir kokybės garantas. Šiuo metu bendrovė gamina kokteilines ir vakarines sukneles, modernią klasiką, uniformas, darbo, viršutinius laisvalaikio ir sporto drabužius. Artimiausiu metu norima atgaivinti per pandemiją sustojusią prabangos prekių, kuriomis domisi Prancūzijos, Didžiosios Britanijos klientai, gamybą. Be to, planuojama plėtra Skandinavijos, Vokietijos rinkose.

Pasigenda valstybės politikų dėmesio

AB „Kauno Baltija“ užsienio valstybėse yra žinoma, tačiau dėl valstybės politikos ir mokesčių pakeitimų gaminamos produkcijos savikaina kasmet vis brangsta, kiti Europos šalių tiekėjai ir gamintojai panašias prekes gali pasiūlyti pigiau.

„Mums trūksta patyrusių darbuotojų, siekiant išsaugoti dirbančiuosius, turime didinti atlyginimus, o kur dar žaliavų atsivežimo, eksporto ir kiti kaštai. Norėtume pakviesti valstybę prisidėti prie tradicinių pramonės sektorių, kurie sukuria didelę dalį gyventojų užimtumo, rėmimo. Kitų valstybių mokestinės sistemos yra palankesnės, be to, papildomas subsidijas pramonės išlaikymui, reklamai skiria ir valstybė. Natūralu, kad tokios šalys savo produkciją gali pagaminti ir parduoti pigiau nei mes, todėl konkuruoti yra labai sudėtinga“, – apgailestauja V. Butkus.

COVID-19 sustabdė planuotą įmonės augimą

Pandemijos pradžia AB „Kauno Baltija“ smogė itin stipriai – didelio pardavimų kilimo prognozės subliuško kone per dieną. Pagrindiniai bendrovės klientai 2020 m. kovo mėn. sustabdė pardavimus, neparduodama produkcija sutrikdė pinigų srautus.

„Padėtis buvo, išties, prasta. Prabangos prekių pardavimai užsienyje sustojo, vadinasi, investuoti pinigai buvo užšaldyti, kitų prekių kainas buvome priversti ženkliai sumažinti. Turėjome priimti greitus sprendimus tam, kad išgyventume. Pradėjome gaminti medicininės paskirties drabužius, chalatus, kepuraites ir kt. Žinoma, tai neišgelbėjo nuo nuostolių, pardavimai krito 30 proc.“, – pasakoja AB „Kauno Baltija“ direktorius.

Paklaustas, ko palinkėtų Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonei bei LATIA, V. Butkus nedvejodamas sako, kad svarbiausia šiuo metu – sveikata, kantrybė, viltis ir tikėjimas.

„Viliuosi, kad valstybė imsis aktyvesnių tekstilės pramonės paramos veiksmų ir sektorius tik augs ir klestės“, – teigia AB „Kauno Baltija“ vadovas.