COVID-19 poveikis ES aprangos ir tekstilės sektoriui: trečdaliu sumažėjo gamybos apimtys

 

Pagrindinėse Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių eksporto kryptyse rinkose mažėjantis vartojimas automatiškai mažina ir šios srities verslo Lietuvoje pajamas. 80 proc. produkcijos eksportuojanti pramonė Lietuvoje tiesiogiai priklauso nuo užsienio rinkų sveikatos. Tuo tarpu šio sektoriaus apyvarta Europoje, 2019 m. siekusi 162 mlrd. eurų, dėl COVID-19 pandemijos poveikio 2020 m. sumažės net 50 mlrd. eurų, – prognozuoja Europos aprangos ir tekstilės organizacija EURATEX.

Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija (LATIA) jau balandžio mėn. pradžioje prognozavo, kad gali bankrutuoti iki trečdalio Lietuvos aprangos ir tekstilės sektoriaus įmonių, o darbo neteks ketvirtadalis šioje pramonės srityje dirbančių žmonių.

„COVID-19 pandemija negailestingai smogė Europos aprangos ir tekstilės pramonės konkurencingumui ir Lietuvos gamintojams. Atsižvelgiant į tai, trumpalaikiu laikotarpiu įmonėms turi būti suteikta skubi parama siekiant išsilaikyti artimiausius 6 mėnesius. LATIA palankiai vertina Vyriausybės pagalbos priemones pasibaigus karantinui, ypatingai – iki 6 mėnesių trukmės subsidijos. Siekiant išlaikyti tvarias darbo vietas, teikiamos paramos dalis ypač penktą ir šeštą mėnesį galėtų būti didesnė. Be to, nepakankami ir eksporto garantijų dydžiai, per mažai remiamos įmonės, kurios turi daugiau nei 250 darbuotojų“, – teigia LATIA prezidentas Kęstutis Daukšys.

Lietuvoje dėl su COVID-19 susijusių verslo apribojimų pastaruoju metu ženkliai sumažėjo sektoriaus gamybos apimtys. Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonės didžiąją dalį savo produkcijos (iki 80 proc.) eksportuoja. Dauguma eksportuojamos produkcijos parduodama Europoje, koncentruojantis į vos kelias rinkas. Pavyzdžiui, Lietuvos siuvėjai 70 proc. savo produkcijos 2019 m. pardavė 5 šalyse – Vokietijoje (apie 24 proc. visos sektoriaus eksportuotos produkcijos), Švedijoje (13 proc.), Jungtinėje Karalystėje (12 proc.), Danijoje (11 proc.), Norvegijoje (10 proc.). Šios rinkos pagrindinių Lietuvos aprangos gamintojų eksporto rinkų vietą užima jau beveik dešimtmetį, naujų rinkų paieška ir verslo diversifikacija vyksta lėtai ir sunkiai.

Bet koks neigiamas vartojimo pokytis šiose rinkose reiškia sumažėjusius užsakymus Lietuvos aprangos gamintojams. Pandemijos metu tokiose rinkose kaip Vokietija ženkliai sumažėjęs aprangos gaminių vartojimas neigiamai paveikė daugelio Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių veiklos rezultatus. Vokietijoje, vienoje svarbiausių rinkų, į kurias keliauja Lietuvoje pasiūti drabužiai, vartojimo apimtys šiuo metu ženkliai smukę. Šios šalies prekybininkai pardavimų atsigavimą prognozuoja ne anksčiau nei metų pabaigoje. Vienas namų ūkis šioje šalyje drabužiams 2018 m. vidutiniškai išleido 760 EUR. (Europos Sąjungos vidurkis – 600 EUR). Prognozuojama, kad pirkimo apimtys į ankstesnes grįš ne ankščiau nei po pusmečio. Panaši situacija ir kitose ES rinkose.
 
Verslui Lietuvoje svarbu diversifikuoti veiklą

Eksportu užsiimančios aprangos ir tekstilės įmonės, LATIA narės, į dabartinę situaciją reaguoja nevienareikšmiškai, bet sutaria dėl nerimą keliančios situacijos ir veiklos diversifikavimo svarbos.
„Aprangos ir tekstilės verslo situacija grandioziškai keičiasi pandemijos metu ir pasibaigus karantinui. Gerokai sumažėjo užsakymų. Mūsų srities, vidutinio ir prabangaus segmento mados rinkoje, gamyba ir, atitinkamai, užsakymai susitraukė keturis kartus. Mūsų pastebėjimu, labiausiai paveikta Anglija, po to – Prancūzija, Švedija, šiuo metu ima jaustis poveikis Vokietijos rinkoje. Esant šiai neapibrėžtai situacijai mūsų klientai rinkoje žaidžia. Vieni elgiasi santūriai, daug negamina, kiti – rizikuoja, gamina daugiau ir tikisi laimėti didesnį rinkos kąsnį“, – teigia įmonės AB „Kauno Baltija“ vadovas Vidas Butkus.

Pasak jo, šiuo metu juntama stagnacija mados srityje, tačiau kasdieniai, laisvalaikio drabužiai šiuo metu yra itin paklausūs. Verslininkas prognozuoja sunkų rudenį ir mano, kad atsigavimas gali prasidėti lapkritį, jeigu nebus antros pandemijos bangos. Siekiant stabilizuoti pajamas, bendrovė „Kauno Baltija“ pradėjo gaminti darbo ir medicinos drabužius, pasirūpino tokio tipo gamybos sertifikavimu.

„Verslo pasikeitimai dėl pandemijos dar neaiškūs. Šiam rudeniui dar turime keletą stambių klientų užsienyje. Mūsų specifika – laisvalaikio apranga, o šioje srityje nėra stebimas paklausos ir atitinkamai gamybos mažėjimas. Dirbame Europoje, istoriškai mūsų rinka buvo Skandinavija, tačiau paskutinį pusmetį daugiausiai eksportuojame į Vokietiją. Atsiranda ir pavienių užsakymų egzotiškose šalyse, tačiau daugiausiai orientuojamės į Europos tiekimo grandinę.

Tai, koks mūsų įmonei bus ruduo, labai priklausys nuo oro bei pandemijos. Mūsų produkto rinkose pardavimus daugiausiai lemia oras, nebent dėl pandemijos atsirastų labai didelis nedarbas. Siekdami užtikrinti stabilią veiklą, nuolat ieškome naujų rinkų, klientų, kuriame naujus produktus. Mūsų įmonėje rezultatų kritimas dėl pandemijos buvo palyginti simbolinis, prognozuojame 20 proc. pirmojo šių metų pusmečio pardavimo pajamų sumažėjimą“, – dėsto Audronė Pocienė, UAB „Omniteksas“ valdybos pirmininkė.

„Vasarą aprangos rinkoje tradiciškai ypač daug užsakymų. Būtent taip yra ir šiemet. Per karantiną nepasikeitė nei mūsų darbo apimtys, nei pajamos. Nesinaudojome ir jokia valstybės pagalba. Esant sudėtingesnei situacijai, truputį reikia galvą pasukti ieškant klientų ir galimybių ir viskas išsisprendžia. Patirtis rodo, kad svarbu gaminti skirtingą produkciją. Jeigu vienos rūšies paklausa sumažėja, tuomet kitos rūšies lieka stabili. Veiklos diversifikacija priduoda daug stabilumo. Jeigu rudenį pasikartos pandemija, bus prastai. Šį kartą karantinas ilgai netruko, kol įgyvendinome užsakymus, ir praėjo“, – teigia UAB „Tuma“ direktorius Vladimiras Ivlijevas.

arrow