Dauguma tekstilės ir aprangos įmonių 2021 m. antrąjį pusmetį vertina atsargiai, bet optimistiškai

Lietuvos aprangos ir tekstilės sektoriui pernai patyrus didžiulių iššūkių dėl pandemijos, šiemet šios srities verslo bendrovės pradeda atsikvėpti. Všį „Versli Lietuva“ duomenimis, pernai metų pirmąjį ketvirtį buvo stebimas 4 proc. šalies tekstilės, drabužių ir odos sektoriaus eksporto mažėjimas palyginti su 2019 m. atitinkamu laikotarpiu, kai tekstilės, drabužių ir odos gaminių eksportuota 9 proc. mažiau.

„Galima teigti, kad antrąjį šių metų ketvirtį tekstilės, drabužių ir odos sektoriaus eksportas kiek augs arba mažės labai neženkliai“, – teigia Všį „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vedėja Jonė Kalendienė.

„Dauguma tekstilės ir aprangos įmonių Lietuvoje prisitaikė prie darbo pandemijos sąlygomis ir stabilizavo veiklą, bet daugiau aiškumo ir užsakymų jos laukia rudenį, kai turėtų startuoti parodos užsienyje bei pradėti vykti klientų vizitai bei išvykos pas klientus. Bendravimas šiame sektoriuje – labai svarbus, taip pat, kaip ir betarpiškas gaminių demonstravimas galimiems klientams, rodant audinių kokybę, minkštumą, spalvingumą, drabužių modelių patrauklumą. Nuotoliniu būdu tą padaryti sudėtinga“, – teigia Lietuvos aprangos ir tekstilės asociacijos prezidentas Kęstutis Daukšys.

Pasak verslo atstovų, eksportas mažėjo ir dėl išaugusių logistikos kaštų, vis dar atsargių pirkėjų užsienio šalyse.

Remiantis „Verslios Lietuvos“ duomenimis, šalies tekstilės gaminių eksportas 2021 m. sausį-kovą palyginti su pernai atitinkamu laikotarpiu, mažėjo keturiais procentais. Tam didžiausią įtaką padarė 26 proc. sumažėjęs eksportas į Italiją, tuo tarpu, į kitas pagrindines rinkas, tokias, kaip Jungtinė Karalystė, Norvegija, Suomija, Vokietija, eksportas augo.

Atitinkamu laikotarpiu drabužių eksportas mažėjo po 4 proc. į Vokietiją ir Daniją, į Suomiją – nesikeitė, o į Norvegiją augo 13 proc. bei bendrai sudarė 6 proc. šios rūšies prekių eksporto mažėjimą. Tai lėmė 24 proc. mažiau eksportuojamų drabužių į Jungtinę Karalystę minėtu laikotarpiu, rodo „Verslios Lietuvos“ duomenys.

Odos gaminių pirmąjį ketvirtį eksportuota 3 proc. daugiau nei pernai atitinkamu laikotarpiu, bet ši eksporto rūšis yra mažos apimties, tad jai būdingi didesni svyravimai.

Nuo 2021 m. pradžios „Klasikinė tekstilė“ pardavimai vėl pasiekė 2018-2019 m. apimtis

Kaune įsikūrusios A. R. Baumilų TŪB „Klasikinė tekstilė“ pardavimai pernai krito 14 proc. lyginant su 2019 m. Ypač didelis iššūkis bendrovei buvo pandemijos pradžia 2020 m. pavasarį, – antrojo ketvirčio pajamos mažėjo perpus. Mat, dėl pandemijos valstybės uždarė pagrindines tekstilės verslo rinką – Europos Sąjungos šalis, tad gamyboje tuo metu ženkliai sumažėjo tempas. Teko atostogauti anksčiau, nei įprastai, ir eiti į prastovas.

„Antrą pandemijos bangą iššūkiu tapo nemažo kolektyvo darbo reguliavimas. Žmonės gyvena su šeimomis, bendruomenėje, vaikai eina į mokyklas, tad įmonės administracijai buvo labai sudėtinga  organizuoti darbus: kam leido darbo pobūdis, dirbo iš namų, gamyboje dirbantieji stengėsi kuo mažiau bendrauti tarpusavyje. Buvo daug streso ir nepatogumų, bet labai didelių problemų išvengėme“, – teigia A. R. Baumilų TŪB „Klasikinė tekstilė“ bendraturtis Rimantas Baumilas.

Pasak jo, nuo Naujų metų apyvarta atsigavo, pasiekė 2018 – 2019 m. apimtis, o kai kuriose srityse ir pralenkė. Tai bendrovės vadovas aiškina tuo, kad rinkoje, po pusės metų pirkimų pauzės, atsirado alkis produkcijai bei noras užpildyti sandėlius, ir dėlto pagausėjo užsakymų. Kita vertus, atsirado ir naujų klientų, kuriems, dėl sutrikusios logistikos patogiau užsakinėti produkciją ne Rytų šalyse, o Europoje. Pasiteisino ir griežta vidinė testavimo sistema, kuri leido atsipalaiduoti darbuotojams bei išvengti susirgimų. Taip pat daug lėmė nuolatinės „Klasikinė tekstilė“ pastangos atnaujinti gamybos įrenginius. Modernūs įrenginiai daug našesni ir leidžia išlaikyti gamybos vietoje didesnius atstumus tarp žmonių bei didina patrauklumą darbo rinkoje, nors siuvimo padalinyje žmogiškieji ištekliai vis tiek neišvengiamai gausesni.

Įmonėje dirba  320 darbuotojų.

UAB „Engel Dali“ šį birželį – užsakymų antplūdis

Utenoje įsikūrusi Lietuvos ir Danijos darbo drabužių gamybos UAB „Engel Dali“ dėl pandemijos turėjo porai savaičių stabdyti gamybą ir išeiti į prastovas. Įmonei valstybės pagalba buvo labai savalaikė, bet nesant pajamų srauto ir 10 proc. algos daugiau nei 300-tams darbuotojų yra daug.

„Žmonės sirgo, su vaikais sėdėjo namie, turėjome labai mažą efektyvumą ir gaminome mažai produkcijos, mat, sutriko darbo organizacija – jeigu reikia pakeisti žmones, kurie dirba su specifinėmis operacijomis, naujus reikia apmokyti, jeigu ir tie suserga, tuomet vėl laukia apmokymų procesas“, – teigia UAB „Engel Dali“ direktorė Romualda Mozūrienė.

Dukterinė Danijos įmonė gamina savo motininei kompanijai Skandinavijos šalyje, iš kurios prieš porą savaičių sulaukė prašymo gerokai didinti produkcijos apimtis.

„Darbo tiek daug, kad galvojame, iš kur paimti žmonių. Dėl darbuotojų trūkumo Lietuvoje turime darbuotojų  iš Vietnamo, bet pandemijos metu sudėtinga dėl esamų procedūrų ir ribojimų darbuotojų įsivežti. Jeigu dabar pagaminame 8-7 tūkst. produktų per savaitę,  reikėtų bene dvigubai. Esame pasirengę investuoti, trūksta tik darbuotojų, mat, siuvime – robotizacija tik dalinė, reikalinga pakankamai griežta produkcijos kontrolė, todėl be darbo rankų išsiversti neišeina“, – sako R. Mozūrienė.

Verslininkė prognozuoja įmonės apyvartos augimą bei situacijos aprangos ir tekstilės rinkoje gerėjimą šiemet. Jau dabar, pasak jos, drabužių rinka atsigauna ir įmonė tikrai turės darbo.

Bendrovėje dirba 312 žmonių, 290 darbuotojų – gamyboje.

UAB „Mittet“ – pandemija apyvartos nesumažino, bet atnešė daug iššūkių

Mosėdyje įsikūrusi UAB „Mittet“ valdo kelis produktų segmentus, kuriems pandemijos metu sekėsi skirtingai. Darbo rūbų, pamušalinių audinių pardavimai sumažėjo, tačiau ženkliai didėjo pajamos iš techninei paskirčiai skirtos produkcijos.

„Didžioji techninės paskirties produktų dalis yra naudojama dažymo volelių gamybai. Šios srities pardavimai išaugo apie 20 proc. Papildomai pradėjome gaminti medžiagą klientui, tiekiančiam gaminius NATO. Deja, kartu su išaugusiais kelių sričių pardavimais, padidėjo ir žaliavų kainos. Tačiau operatyvus darbo perorganizavimas padėjo išvengti nuostolių“, – pasakoja J. Kabalinienė.

Pasak bendrovės vadovės, bendrovės apyvarta ir šiemet nemažės dėl diversifikuotos veiklos, bet kiekviena diena suteikia papildomos įtampos dėl sutrikusio žaliavų tiekimo ir logistikos iššūkių.

 

arrow