Energetikos ministras susitiko su LATIA asociacijos nariais

Energetikos ministras Dainius Kreivys susitiko su Lietuvos tekstilės ir aprangos asociacijos (LATIA) nariais. Lengvosios pramonės verslo atstovai inicijavo šį susitikimą reaguodami į augančias energijos išteklių kainas pasaulinėse rinkose ir Lietuvoje.

Anot D. Kreivio, priežasčių darančių permainingą įtaką energetikos išteklių brangimui yra daugiau nei viena: permainos globaliose žaliavų rinkose, pirmiausia sumažintas Rusijos gamtinių dujų tiekimas Europai ir išaugusi jų kaina, o vėliau – ir karas Ukrainoje. „Šiuo metu yra kelios krizės vykstančios vienu metu. Žinoma, karas Ukrainoje vieną jų. Su visomis to pasekmėmis. Vysta fizinis ir energetinis karas, tad kainas formuoja ne rinka, o geopolitika. Kainoms įtakos turi ir kiti neplanuoti įvykiai, pvz., vieno didžiausių Amerikoje suskystintų dujų terminalo „Freeport“ gaisras. Vien dėl šios priežasties dujų kaina šoktelėjo nuo apytiksliai 90 Eur/MWH iki 120 Eur/MWh.”, – teigė ministras.

Apžvelgiant priežastis, lemiančias ypač aukštas elektros kainas, ministras atkreipė dėmesį į praeityje atsisakytos atominės energetikos pasekmes. Pasak jo, jei šiuo metu šalyje turėtume atominę elektrinę, elektrą Lietuvoje būtų ženkliai pigesnė. „Didžiausia Lietuvos energetinės strategijos bėda ta, jog nepastatėme sau elektros generacijos. Tam buvo suplanuota atominė elektrinė. Jei šiandien vis tik turėtume tokio tipo elektrinę, elektros kaina būtų 5-6 kartus mažesnė. Įsivaizduokime: tai 68 Eur/kWh vietoje maždaug 360 Eur/kWh. Štai Prancūzijoje uždaryta visa eilė atominių reaktorių, tad vietoje vienos didžiausių elektros eksportuotojų ji tapo importuotoja. Atsisakius šio energijos šaltinio ženkliai mažėja pasiūla visoje rinkoje, bet paklausa niekur nedingsta – kyla kainos. Taip veikia rinka. Tuomet atsiranda poreikis deginti dujas elektros gamybai, kas daro didelę įtaką visų išteklių kainoms. Tai uždaras ciklas, sujungiantis energetinius išteklius į paklausos grandinę“.

Kreivys susitikimo metu priminė apie artėjančius teigiamus pokyčius elektros rinkoje. „Gera žinia ta, jog metų bėgyje Suomijoje paleidžiamas Olkiluoto atominės elektrinės 3-čiasis reaktorius. Tai turės nemažą teigiamą įtaką elektros kainoms mūsų regione. Palaipsniui kainos gali sumažėti net perpus.“ Tiesa, kalbant apie dujas, ministras įvardino, kad tikėtis mažesnių kainų be 2024 m. būtų sunkiai tikėtina.

Galima valstybės parama verslui

Susitikimo metu, verslo atstovai dalinosi nuogąstavimais, jog sąskaitos už energetinius išteklius auga eksponentiškai, tad sprendimo ir pagalbos reikia kuo greičiau.

„Asociacijos narių gautos sąskaitos vien už elektros sąnaudas, lyginant praėjusius du mėnesius, išaugo dukart. Matyti, jog bendrovės kol kas dar turi kur amortizuoti augančius išteklius, tačiau kiek ilgai? Spėlioti nesinori, tad pagalbos reikia čia ir dabar. Daugeliu atveju, įrenginiai tekstilės ir aprangos sektoriuje yra specifiški ir reikalaujantys daug elektros energijos, pavyzdžiui – garo mašinos. Kalbant apie finansinę pagalbą, reikia ieškoti sprendimų, kurie keistų viską iš pagrindų – keistų patį energijos šaltinį. Tai reikalauja daug investicijų ir galimos pagalbos iš Vyriausybės,“ – dalyviams antrino LATIA asociacijos prezidentas Kęstutis Daukšys.

„Valstybė skiria 120 milijonų eurų verslui. Verslui, kuris susiduria su aukštų energetinių kainų dilema, kurio konkurencingumas nuo to kenčia labiausiai. Priemones šiuo metu skirsto LR Aplinkos ministerija. Dabar tinkamas metas kreiptis, nes kaip tik yra formuojamas šis paketas. Taip pat yra ir klimato kaitos biudžetas, kuris siekia apytiksliai 90 milijonų eurų.“, – komentavo D. Kreivys.

Ministras D. Kreivys siūlo verslui orientuotis į atsinaujinančią energetiką. „Kito kelio greičiausiai ir nebus. Investicijas reikia daryti ir pačiam verslui į atsinaujinančia energetiką nieko nelaukiant. Siekiamybe ta, kad didesnę dalį energetinių resursų pasigamintume patys sau. Saulės parką ant pastato stogo realu įsirengti per metus laiko, kas pradėtų generuoti finansinę grąžą ir energetinę nepriklausomybę ilgai nelaukus. Tą patarčiau daryti kuo skubiau. Lietuva yra viena liberaliausių valstybių atsinaujinančios energetikos klausimu – atsikratėme daug biurokratinių procesų tam, jog būtų galima veikti operatyviai.“ Seime jau priimtas įstatymų pakeitimų paketui, kuriuo siekiama įgyvendinti sklandžią ir greitą žaliosios energetikos plėtrą, mažinti biurokratinius trukdžius ir perteklinius ribojimus saulės ir vėjo elektrinėms, sukurti palankias sąlygas gaminančių vartotojų skaičiaus augimui, skatinti energetinių bendrijų kūrimąsi bei atliepti gyventojų poreikius. Pataisos tiesia kelią sparčiai atsinaujinančios energetikos plėtrai ir užtikrins paramos investicijoms prieinamumą, mažesnes investicijų rizikas, lankstesnes sąlygas ir inovatyvius verslo modelius dalyvauti elektros energijos rinkoje.

Spartesniam verslo perėjimui prie žaliosios energetikos iki 2030 m. Energetikos ministerijos siūlymu skirta 234,1 mln. eurų. Iš jų 170,1 mln. eurų įmones pasieks iki 2023 m. pabaigos. Verslai bus skatinami elektrą savo reikmėms gamintis ir kaupti patys, taip pat didinti energijos vartojimo efektyvumą. Valstybės kofinansavimas bus skirtas ir privačių elektromobilių įkrovos stotelių integracijai, investuojantiems į žaliojo vandenilio gamybą, biometano gamybos įrenginius bei biodegalų gamybą

arrow