Ką galime pasakyti apie COVID pandemiją ir kitus didelius iššūkius peržvelgiant praėjusius metus; kokių pamokų išmoko aprangos ir tekstilės verslas, kas pasitvirtino, iškilo, tapo aktualiu; koks gyvenimas sektoriaus verslų laukia ateinančiais metais – šiais klausimais žemiau esančiame interviu pasisako Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės įmonių (LATIA) prezidentas Kęstutis Daukšys.

Anot jo, viena vyraujančių ir nuolat besikartojančių temų pasaulio verslo bendruomenėse – atsparumas. Baigiantis 2021 m., matyti, kad Lietuvos aprangos ir tekstilės bendrovės – itin atsparios. Nepaisant eilės nuolat iškylančių iššūkių, jų pelningumas krito ne taip ir ženkliai. Visa tai buvo kompensuojama papildomu darbu, naujų darbo barų atradimu, prisitaikymu prie kliento poreikių ir madų šiuo metu, elektroninių pardavimų įdiegimu ir digitalizacija.

„Ne veltui lietuviai žinomi užsienyje kaip kruopštūs ir patikimi. Užklupus iššūkiams, įmonės suskubo prisitaikyti prie dabartinių sąlygų, perorientuoti verslą ir kompensuoti logistikos, žaliavų tiekimo sutrikimus nuosekliu papildomu darbu. Visa tai ir pasitelkta elektroninė prekyba atvėrė aprangos ir tekstilės pramonės veikėjams naujas galimybes.

Matyti, kad pastaruosius metus Lietuvos aprangos ir tekstilės verslo atstovai sėkmingai tvarkėsi su iškilusiomis problemomis ir nepatyrė ypač ženklių nuostolių. Visgi, išsiskiria skirtingų rūšių įmonių poreikiai. Bendrovėms, gaminusioms prabangos prekes, šis laikotarpis tapo itin sudėtingu, kadangi, šalims įvedus karantinus, tokių prekių poreikis sumažėjo. Nevykstant renginiams, o žmonėms sėdint namuose išaugo kasdienės ir laisvalaikio aprangos pardavimai. Įmonės, besikoncentruojančios šioje srityje, šiuo laikotarpiu netgi pardavė daugiau prekių.

Mūsų šalyje aprangos ir tekstilės gamybos paslaugos, istoriškai mėgstamos užsienio pirkėjų, jau kelerius metus iš eilės brangsta ir darosi mažiau patrauklios. Dėl pastarųjų metų įvykių Lietuvos rinkos pranašumas išaugo, mat Lietuva yra Europos įmonėms logistiškai patogioje pozicijoje. Tuo tarpu vietinių įmonių prekės pasižymi kokybe ir patikimumu”, – teigia K. Daukšys.

Jau ne vienerius metus kartojama, kad Lietuvos aprangos ir tekstilės produkcijai labai padėtų vieningas šios srities pramonės prekės ženklas. „Tai, kad kai kurioms įmonėms nepaprastai sekasi, kai jų produkciją – drabužius – dėvi pasaulio įžymybės, rodo, kad prekės ženklas ir kryptinga veikla šioje srityje nepaprastai svarbu bei efektyvu. Ypatingai svarbu pritaikyti šiuolaikinius marketingo dėsnius, pavyzdžiui, įtraukiant taip vadinamus nuomonės formuotojus. Tuo jau yra pasinaudojusios keletas Lietuvos įmonių. Pasaulinių įžymybių, dėvėjusių su jų produkcija susijusius gaminius, dėka bendrovės sulaukė tarptautinės verslo sėkmės“, – sako LATIA prezidentas.

Kitas iššūkis pramonei – artėjama link žiedinės ekonomikos

Kitas baras, kuris tampa vis aktualesniu aprangos ir tekstilės pramonei artėjant 2025 m., – sektoriaus artėjimas link žiedinės ekonomikos, tvaraus verslo, dekarbonizacijos. Pasaulio tekstilės pramonė laukia artimiausiu metu Europos Sąjungoje (ES) planuojamos patvirtinti ES tekstilės gaminių strategijos, kurios įgyvendinimas Lietuvos pramonei gali tapti dar vienu iššūkiu – jis gali kainuoti apie 0,5 mlrd. Eur.

ES tekstilės gaminių strategija siekiama užtikrinti, kad tekstilės pramonė tvariai atsigautų po COVID-19 krizės. Jos tikslas – stiprinti pramonės konkurencingumą ir inovacijas šiame sektoriuje, suteikiant postūmį ES tvarių ir žiedinių tekstilės gaminių gamybai, įskaitant tekstilės gaminių pakartotinį naudojimą, sprendžiant greitosios mados problemą ir skatinant naujus verslo modelius.

„Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, aprangos ir tekstilės sektoriuje dominuoja mažos ir vidutinės įmonės, todėl naujos strategijos įgyvendinimas tampa itin didele ir, tikėtina, sunkiai pakeliama našta smulkiam verslui, todėl siekiame įtraukti politikus ir kartu ieškoti galimų sprendimų būdų“, – akcentuoja K. Daukšys.

ES duomenimis, tekstilės gaminiai yra ketvirtoje vietoje pagal pirminių žaliavų ir vandens naudojimo mastą (po maisto, būsto ir transporto), ir penktoje pagal išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, tačiau į naujus tekstilės gaminius perdirbama tik mažiau nei 1% visų pasaulio tekstilės gaminių.

ES tekstilės gaminių strategijoje skatinamas tekstilės gaminių rūšiavimas, pakartotinis naudojimas ir perdirbimas, be kita ko, diegiant inovacijas, skatinant jas naudoti pramonės reikmėms ir taikant reglamentavimo priemones, tokias kaip didesnė gamintojo atsakomybė. Joje bus parengtos gairės, kaip pasiekti aukštą tekstilės atliekų rūšiuojamojo surinkimo rodiklį, kurį valstybės narės turi pasiekti iki 2025 metų.

2020 m. gruodį visų ES valstybių narių vadovai pritarė 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo tikslui iki 2030 m. sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro nuo bent 40 proc. iki bent 55 proc., palyginti su 1990 m.

Prie šio tikslo įgyvendinimo turės prisidėti visos ES šalys pasidalindamos pastangas pagal šalių BVP dydį. Taip pat pažymime, kad didesnės pramonės įmonės nuo 2005 m. jau yra įpareigotos dalyvauti ES Apyvartinių taršos leidimų sistemoje ir perteklinius įmonėms skirtus nemokamus apyvartinius taršos leidimus panaudoti technologinių procesų modernizavimui.