LATIA: aprangos ir tekstilės sektoriaus išgelbėjimui būtinas ilgalaikės finansinės pagalbos planas
COVID-19 ne tik uždarė viso pasaulio valstybes, tačiau ir išryškino skaudžiausias ekonomikos, sveikatos apsaugos vietas. Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių eksportas, kaip žinia, taip pat stipriai susitraukė, įmonės susidūrė su didžiuliais finansiniais praradimais. Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos (LATIA) prezidentas Kęstutis Daukšys teigia, kad valstybės parama sektoriaus įmonėms pokarantininiu laikotarpiu yra svarbi, tačiau ateityje laukia dar didesni iššūkiai.
Pirmajai pasaulinės pandemijos bangai trumpam atslūgus, keliems mėnesiams koronavirusas atsitraukė, nacionaliniai ir tarptautiniai verslai, valstybinės įstaigos, aprangos ir tekstilės eksportas grįžo ar palengva grįžta į įprastinio darbo vėžes.
„Valstybės parama koronaviruso paveiktiems verslams išties buvo ir yra naudinga. Dalis įmonių be to negalėtų išgyventi. Akimirką atsikvėpus, turime pripažinti, kad krizė nesibaigė. Daugumoje valstybių pakartotinai įvedami apribojimai ragina suskubti ir imtis reikiamų priemonių norint išsaugoti veiklos tęstinumą. Tai, savo ruožtu, itin skaudžiai atsilieps aprangos ir tekstilės verslams Lietuvoje. Nepaisant to, kad yra daugybė neatsakytų klausimų apie tai, kokius ilgalaikius ir trumpalaikius nuostolius atneš krizė, būtina ir toliau vertinti visus galimus scenarijus, atsakingai pasirengti ateities iššūkiams ir išvengti dar didesnių finansinių praradimų”, – įsitikinęs K. Daukšys.
Pasak jo, LATIA Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pateikė savo pastabas dėl Ateities ekonomikos DNR plano, kurio įgyvendinimas lems aprangos ir tekstilės pramonės sektoriaus konkurencingumą ilgalaikiu laikotarpiu.
„Siūlome numatyti paramą investicijoms į tekstilės ir aprangos gamybos įmones užtikrinant pramonės šakos modernizavimą ir produktyvumo didinimą. Taip pat aktyviai komunikuojame su atsakingomis institucijomis dėl reikalingų paramos priemonių sektoriaus įmonėms“, – teigia LATIA prezidentas.
Pasaulinis aprangos ir tekstilės sektorius atsigauti vis dar nepajėgia
LATIA duomenimis, karantino metu sustojo Lietuvos aprangos ir tekstilės sektoriaus gaminių eksportas, sudaręs didžiąją dalį įmonių pajamų. Pasaulinėje rinkoje atsigavimo ženklai vis dar labai neryškūs. Nemaža dalis žmonių prarado darbus, ženkliai sumažėjo jų pajamos, sumažėjo prabangos prekių vartojimas.
AB „Kauno Baltija“ vadovas Vidas Butkus teigia, kad viena iš efektyviausių verslo gelbėjimo priemonių – subsidijos darbo užmokesčiui kompensuoti, jos įmonėms turėtų būti mokamos iki šių metų pabaigos.
„Kol kas atsigavimo ženklų užsienyje dar nematyti, todėl ši parama išties šiek tiek gelbėja. Prabangos prekių sektorius kol kas tikrai labai neapibrėžtas, įmonių planai neaiškūs. Jei COVID-19 situacija pasaulyje šįkart bus suvaldyta efektyviai ir greitai, turistai vėl galės laisvai keliauti, tikėtina, nuostolių didelių nepatirsime. Tačiau visos prognozės kol kas dar yra labai abstrakčios. Aprangos ir tekstilės sektoriui valstybės parama neabejotinai bus reikalinga iki tol, kol galėsime patys išlaikyti darbo vietas ir atsistoti ant kojų pilna koja“.
AB „Liteksas“ vadovė Rūta Matulaitytė antrina ir teigia, kad subsidijos išties yra labai reikalingos.
„Šiuo metu jau turime naujų užsakymų, tačiau pardavimai ženkliai sumažėjo, ilgą laiką dirbti apskritai negalėjome, ėjome ilgesnių atostogų. Mūsų veiklą labai riboja Lietuvą ir visą pasaulį paveikusi sveikatos krizė. Mes gaminame pledus, namų tekstilę. Natūralu, kad, turėdami mažiau pinigų, žmonės tiesiog mažiau perka ir tuos pačius tekstilės gaminius tiesiog naudoja ilgiau. Tikimės subsidijas gauti iki metų pabaigos ir išlaikyti visus darbuotojus.“
Įmonės tikisi geriausio, bet ruošiasi blogiausiam
Savo ruožtu UAB „LTM garments“ vadovas Jonas Daukantas prognozuoja, kad aprangos ir tekstilės sektorius atsigaus tik kitų metų vasarą. „Subsidijos leidžia išgyventi trumpuoju laikotarpiu, nes užsakymų ženkliai sumažėjo. Kartu stengiamės į situaciją žiūrėti realistiškai ir ruošiamės blogiausiam scenarijui – atsigavimui tik kitąmet“.
UAB „Vitameda“ direktorius Kęstutis Jocius pasakoja, kad jų įmonė pasinaudojo valstybės parama dėl dalinių prastovų. „Turėjome šiek tiek laiko pagalvoti apie tai, ką darysime toliau, įdiegti naujus įrengimus, skaitmenizuoti savo veiklą. Šiuo metu dirbame pilnu tempu ir tikimės, kad ekonomika nesustos taip, kaip buvo sustojusi šį pavasarį. Turime užsakymų iki lapkričio, pamažu grįžome į prieškarantininį lygį, tačiau kas bus toliau, neaišku. Jeigu ekonomika vėl sustos, dalis įmonių nedirbs, neužsakys drabužių, užsakymų neturėsime.
***
LATIA Ekonomikos ir inovacijų ministerijai siūlė suteikti galimybę daliniu nuomos mokesčio kompensavimu pasinaudoti ir gamybinėms įmonės. Teigiamas nutarimas šiuo klausimu priimtas. LATIA tikisi, kad dar šios Vyriausybės valdymo metu verslas galės pasinaudoti šiuo kompensavimo mechanizmu pilna apimtimi. Šios priemonės valstybės pagalbos schema jau išsiųsta Europos Komisijos notifikavimui.
Šiuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje sprendžiamas dar vienas LATIA siūlymas gerinti prekinio kredito draudimo sąlygas. Draudimo bendrovės per koronaviruso sukeltą krizę pakeitė didelių eksportuojančių įmonių draudimo sąlygas. Šiuo metu ruošiamas didelių bendrovių pagalbos priemonių paketas. Tikimasi, kad prekinio draudimo portfelių garantijų schema pradės veikti jau šį mėnesį.
