Lietuvos aprangos ir tekstilės asociacija (LATIA), atstovaudama savo narius, ir toliau aktyviai dalyvauja bendrakūros proceso būdu kuriamo Lietuvos pramonės perėjimo prie Žiedinės ekonomikos kelrodžio rengime. Liepos 8 d. vykusioje nuotolinėje strateginėje sesijoje siekta išgryninti Lietuvos pramonės perėjimo nuo linijinės prie žiedinės ekonomikos transformacijos galimus scenarijus bei viziją, bendrus supratimo ir veikimo sąlyčio taškus.

Susitikime dalyvavo valdžios institucijų, viešųjų įstaigų, kompetencijos centrų, pramonės įmonių bei asociacijų, mokslo bei švietimo įstaigų, konsultacinių bendrovių, vartotojų, nevyriausybinių organizacijų, atliekų tvarkymo sektoriaus atstovai bei ekspertai.

Strateginės sesijos metu aptartos pasaulinės ir lokalios politinės, ekonominės, socialinės, aplinkosauginės ir kt. tendencijos, Lietuvos pramonės transformacija nuo linijinės link žiedinės ekonomikos, valdžios, pramonės poreikiai bei motyvai, stabilūs ir kintantys veiksniai, vystymo scenarijai.

Bendrakūros procese LATIA atstovauja žemiau išvardintas nuostatas.

1. Parama bei paskatos įmonėms (įrengimų atnaujinimui, darbuotojų mokymui, produktų ir procesų sertifikavimui ir padidintam jų prieinamumai). Svarbu atkreipti dėmesį, kad dėl administracinės ir finansinės naštos,  informacijos bei personalo trūkumo paramos mechanizmai nėra lengvai prieinami mažoms įmonėms. Taip pat būtina rasti mechanizmus, tokius kaip paramos skirstymas per asocijuotas struktūras ar centralizuotas tarpininkavimas sertifikavimo paslaugoms, bei juos remti.

2. Gaminių, žaliavų, produktų, atvežamų iš trečiųjų šalių, kontrolė. Jiems turėtų būti taikomi tokie patys reikalavimai kaip Europos gamintojams. Svarbus ne tik formalus patikrinimas (pavyzdžiui, sudėties sertifikatų atitiktis cheminiams reikalavimams), tačiau ir reali dokumentų kontrolė (gaminio sudėtis, cheminiai pėdsakai ir pan.).

3. Paskatos technologijų kūrimui – naujiems siūlams ir audiniams, naujiems tekstilės naudojimo, perdirbimo būdams, inovatyviems produktams. Paskatos reikalingos ne tik mokslo bendruomenėms, tačiau ir inovatoriškoms įmonėms, kurios yra atradimų variklis.

4. Kokybiški žalieji pirkimai, glaudžiai susiję su 2 punktu, – perkančiosios organizacijos turi reikalauti ne tik dokumento, bet ir patikrinti realias sudėtis. Žalieji pirkimai taip pat ženkliai skatintų vietinius gamintojus taikyti atitinkamus gamybos principus bei kurti produktus, kurie atitiktų pirkimų poreikį.

Daugiau informacijos apie projektą: https://mita.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/mita-vykdomi-projektai/ze-kelrodis-pramone