Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija, atsižvelgdama į aprangos ir tekstilės sektoriaus svarbą šalies apdirbamojoje pramonėje tiek gamybos apimčių, o ypač – sukurtų darbo vietų srityje, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pateikė savo pastabas dėl Ateities ekonomikos DNR plano, kurio efektyvus įgyvendinimas neabejotinai įtakos ir šio pramonės sektoriaus konkurencingumą ilgalaikiu laikotarpiu. Savo įžvalgas sektoriui aktualiais klausimais pateikė LATIA Prezidiumo nariai – Vydas Damalakas, UAB „Omniteksas” pirkimų direktorius, Kęstutis Jocius, UAB „Vitameda” direktorius ir doc. dr. Vaida Jonaitienė, KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas.

Visiškai pritariame DNR plane išsakytoms nuostatoms, kad Lietuvai reikia reaguoti į globalius pokyčius ekonomikoje, tuo pačiu užtikrinti subalansuotą Lietuvos augimą. COVID-19 pandemija išryškino gamybos šalies viduje ne tik kaip ekonomikos stabilumo, bet ir šalies saugumo garantą. Stiprus apdirbamosios pramonės sektorius leidžia sutrumpinti tiekimo grandines, taip ne tik sumažindamas šalies ekonomikos priklausomumą nuo netvarių tiekimo grandinių, bet ir minimizuodamas galimų panašių krizių ar prekybos karų neigiamą poveikį darniai šalies ūkio plėtrai.

Todėl DNR plane būtina skirti tradicinių pramonės sektorių, kurie yra ir dar ilgą laikotarpį bus mūsų šalies ekonomikos pagrindas, konkurencingumo stiprinimui. Deja, šiame plane į tradicinių pramonės sektorių, tokių kaip apranga ir tekstilė, poreikius nėra pakankamai atsižvelgiama, prioritetą skiriant, mūsų nuomone, netvariems projektams. Jau 2008–2009 m. pasaulinė ekonominė krizė parodė, kad ją lengviausia išgyventi ekonomikoms, turinčioms stiprų apdirbamosios pramonės pagrindą (pvz., Vokietija).

Pateikiame konkrečias pastabas dėl DNR plane įvardintų priemonių tikslingumo:

1. Sveikintina DNR plane įvardinta iniciatyva investuoti į sritis, kurios didina gamybos produktyvumą, tokiu būdu perorientuojant gamybos pramonę iš žemo ir žemo ir vidutinio technologinio išsivystymo į vidutinio ir aukšto technologinio išsivystymo gamybos procesus.

Kaip teisingai nurodyta DNR plane, Lietuvos įmonėms būtina sustiprinti produktyvumą ir procesų efektyvumą siekiant išlaikyti ir plėtoti užsakomosios gamybos ryšius su pagrindinėmis ES valstybės narėmis. Aprangos ir tekstilės pramonėje ES mastu tokio produktyvumo didinimo rezultatai jau matomi dabar  – vieno darbuotojo ES aprangos ir tekstilės sektoriuje sukuriama pridėtinė vertė per metus nuo 20,8 tūkst. eurų 2009 m. padidėjo iki 30,7 tūkst. eurų 2019 m. Vis dėlto, tik keletas šalių investavo pakankamai į naujas technologijas –  2019 m. duomenimis, 62 proc. visų investicijų padarytos vos 5-iose ES šalyse: Italijoje – 26 proc. visų investicijų apimties; Vokietijoje – 13 proc., Prancūzijoje – 9 proc., Portugalijoje – 8 proc., Lenkijoje – 6 proc.  Šios paminėtos šalys ir išlaiko konkurencingą globaliu mastu aprangos ir tekstilės sektorių, tačiau didelį nerimą kelias likusių ES šalių, tame tarpe ir Lietuvos, aprangos ir tekstilės sektoriaus konkurencingumo globalioje rinkoje ilgalaikiu laikotarpiu perspektyvos neinvestuojant į produktyvumo didinimą.  Todėl prašome numatyti paramą investicijoms į tekstilės ir aprangos gamybos įmones užtikrinant pramonės šakos modernizavimą ir produktyvumo didinimą. Ženklesnes ir spartesnes Lietuvos įmonių inves- ticijas į naujų technologijų atnaujinimą ženkliai paskatintų ne tik finansinė parama įsigyjant naujas technologijas, bet ir su verslo aplinkos gerinimu susiję sprendimai – investicijoms, reinvestuojamam pelnui taikomos mokestinės lengvatos bei greiti valdžios sprendimai, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį atskirai.

2. Manome, kad DNR plane numatytas pramonės perorientavimas, diegiant skaitmenines technologijas ir žiedinės ekonomikos plėtrą – labai reikalinga ir aktuali priemonė, įskaitant ir aprangos ir tekstilės sektorių, tačiau jos įgyvendinimui numatytos lėšos (50,5 mln. Eur) –  tikrai nepakankamos. Vien aprangos ir tekstilės sektoriui įgyvendinant 2019 m. gruodžio 11 d.  patvirtintame Europos Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ žiedinės ekonomikos veiksmų plane numatytus tikslus dėl pakartotinio gaminių panaudojimo ir perdirbimo preliminariais LATIA duomenimis, reikėtų virš 150 mln. Eur papildomų investicijų. Tikimės, kad finansinė parama šioje srityje sudarys bent pusę visų lėšų poreikio, t. y. 75 mln. eurų. Tokios priemonės kaip DNR plane numatyta SADM administruojama veikla kvalifikacijos ir darbo įgūdžių suteikimas ir tobulinimas (numatyta 65,8 mln. eurų lėšų) turi būti skiriamos darbuotojų skaitmeninių ir žaliųjų įgūdžių tobulinimui ir jų gebėjimui sėkmingai integruotis į sparčiai besikeičiantį gamybos procesą.

3. DNR plane įvardinti siekiai teikti paskatas verslui investuoti į priemones, skatinančias verslo kilimą  vertės grandine galutinio vartotojo link, eksporto plėtrą ir diversifikaciją, LATIA nuomone, nėra atspindėti veiksmų plane – jame pasigendame aiškiai įvardintų tradiciniams pramonės sektoriams skirtų iniciatyvų:

• Parama kuriant nuosavus prekinius ženklus ir taip didinant pridėtinę vertę būti ženkli pagalba aprangos ir tekstilės sektoriui pereinant nuo gamybos paslaugų prie galutinio produkto pardavimo. Tačiau tokios priemonės, kaip LR Kultūros ministerijos numatyta administruoti priemonė į kūrėją orientuotos paskatos kūrybinėms kultūrinėms industrijoms (KKI) kurti žiedinės ekonomikos produktus ir paslaugas bei KKI skaitmeninimas – yra labai nedidelė, be to, ji daugiau skirta pavieniams kūrėjams, o ne verslui, kurios tikslas – komercializuoti sukurtą produktą ir jį sėkmingai pardavinėti tarptautinėje rinkoje. LATIA nuomone, būtina numatyti priemones, skatinančias ne tik prekinių ženklų kūrimą, bet ir jų rinkodarą. Kartu būtina didinti paramą ir inovatyvių produktų kūrimui.

• Eksporto skatinimo projektai, kuriems skirta 6 mln. eurų (DNR plano priemonė „Eksporto konkurencingumo ir pridėtinės vertės didinimas“) yra nukreipti tik į 6-is, kaip įvardijama,  perspektyviausius sektorius, teikiant šiems sektoriams visokeriopą pagalbą ir didinat jų konkurencingumą, tačiau kitus, tame tarpe ir aprangos bei tekstilės sektorių, paliekant nuošalyje be šiuo metu taip svarbios valstybės institucijų pagalbos (šio sektoriaus įmonės eksportuoja virš 80 proc. savo pagaminamos produkcijos). Atsižvelgdami į dėl COVID-19 pandemijos pasekmių ženkliai pasunkėjusias eksporto plėtros sąlygas siūlome padidinti finansavimą eksporto rėmimo projektams įtraukiant ir papildomus sektorius, įskaitant ir aprangos ir tekstilės sektorių. DNR plano priemonės „Eksporto konkurencingumo ir pridėtinės vertės didinimas“ preambulėje tekstilės ir drabužių sektorius šalia kitų yra aiškiai įvardintas kaip vienas labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusių sektorių, tačiau į VšĮ „Versli Lietuva“ įgyvendinamą paramos priemonių eksportui didinti planą jis nėra įtrauktas.

• Gamybos perkėlimas iš Azijos šalių į Lietuvą, LATIA nuomone, – svarbi iniciatyva, bet žymiai svarbiau yra skatinti šalyje jau veikiančių tradicinių apdirbamosios pramonės sektorių įmonių, įskaitant ir aprangos ir tekstilės modernizavimą bei plėtrą, tokiu būdu sudarant galimybes mūsų šalies gamintojams susigražinti Europos rinkas ir jose įsitvirtinti. Šiame kontekste DNR plane numatyta TUI Invest LT priemonė, numatanti paskatas tiesioginiams užsienio investitoriams gamybai iš Azijos perkelti į Lietuvą ir tam skiriant 21 mln. eurų, tačiau nenumatant adekvačios paramos jau veikiančioms pramonės įmonėms LATIA nuomone yra žalinga praktika, iškraipanti konkurencinę aplinką vietinių gamintojų nenaudai.

• Tikimės ženkliai didesnės valstybės paramos teikiant eksporto kreditų garantijas į trečiąsias šalis.  Ligšiolinės UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ teikiamos paslaugos šioje srityje buvo labai ribotos, netenkinančios verslo poreikių. Tuo tarpu eksporto kredito draudimo paslaugas Lietuvos įmonėms siūlantys privatūs rinkos dalyviai  – užsienio draudimo kompanijų atstovybės Lietuvoje (Atradius, Coface) sandorius draudė tik taip vadinamose saugiose rinkose (kokiomis iki COVID-19 pandemijos protrūkio buvo laikomos ES šalys), nedrausdami arba tik su tam tikromis išlygomis drausdami kontraktus trečiose šalyse. Manome, kad siekiant paskatinti eksporto plėtrą ir naujų rinkų paiešką sumažinant neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį valstybės pagalba eksporto kredito draudimui turėtų būti taikoma visoms įmonėms nepriklausomai nuo jų dydžio, įskaitant ir dideles įmones.

Taip pat norime pastebėti, kad šalia horizontalių, visiems verslo sektoriams numatytų paramos priemonių (pvz., eksporto skatinimo garantijos) remiantis visos eilės ES šalių pavydžiu turėtų būti numatytos ir sektorinės, konkrečiai tam tikram pramonės sektoriui numatytos paramos priemonės. Šakinės verslo organizacijos, socialiniai partneriai turėtų būti įtraukti ir aktyviai dalyvauti formuojant sektorines programas ir identifikuojant specifinius vienai ar kitai pramonei šakai aktualius poreikius.

Tikimės, kad į teikiamus pasiūlymus aprangos ir tekstilės sektoriui, kuriame dirba apie dešimtadalis visų apdirbamojoje pramonėje dirbančių žmonių ir kuri pagamina ženklią dalį Lietuvos apdirbamosios pramonės produkcijos bei yra vienas iš svarbiausių šalies eksportuotojų, bus atsižvelgta.

LATIA kreipimąsi į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją dėl Ateities ekonomikos DNR plano