Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos (LATIA) Lietuvos parodų rūmuose „Litexpo“ rugsėjo 17 d. organizuotos konferencijos „Tvari ir žiedinė tekstilė – pramonės ateitis“ metu diskutuota apie artimiausiu metu planuojamą patvirtinti ES tekstilės gaminių strategiją. Jos įgyvendinimas Lietuvos pramonei gali kainuoti apie 0,5 mlrd. eurų. Renginio metu valdžios atstovai pažadėjo pagalbą verslo įmonėms.

Renginyje dalyvavo LATIA nariai, pranešimus skaitė LATIA prezidentas Kęstutis Daukšys, Europos aprangos ir tekstilės organizacijos (EURATEX) generalinis direktorius Dirk Vantyghem, Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė, UAB „Neaustima“ direktorius Raimondas Lukauskas.

EURATEX vadovas renginio metu teigė, kad pokyčiai – neišvengiami tiek Lietuvos, tiek kitų valstybių verslams, svarbu bendradarbiauti, dalintis informacija ir užtikrinti efektyvią komunikaciją tarp asociacijų bei valdžios atstovų. Savo ruožtu LATIA nuolat inicijuoja diskusijas, įtraukiančias verslo, Lietuvos Vyriausybės atstovus, konsultuojasi su vietiniais ir tarptautiniais ekspertais siekiant sukurti sėkmės receptą Lietuvos pramonės išlikimui.

„Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonė šiuo metu susiduria su vis augančiais iššūkiais. Nuolat brangstanti darbo jėga, energija, menkas valdžios palaikymas ir Europos tekstilės strategijos įpareigojimai netolimoje ateityje – sudėtinga užduotis nedidelėms įmonėms, neretai dirbančioms regionuose bei įdarbinančioms vyresnio amžiaus žmones“, – teigė K. Daukšys.

Energetikos ministerija kviečia pasinaudoti parama

„Žiedinė ekonomika turėtų būti pagrindinis tekstilės ir kitų pramonės šakų tikslas, o atsinaujinančios energijos ištekliai – puiki galimybė pramonės įmonėms didinti veiklos efektyvumą ir konkurencingumą. Įvertindama tai, Energetikos ministerija siekia sudaryti visas sąlygas pasinaudoti šiomis galimybėmis“, – renginyje sakė energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Energetikos viceministrė kvietė tekstilės įmones pasinaudoti netrukus įsigaliosiančiomis paramos programomis: „Tekstilės pramonės transformacija turėtų užtikrinti pramonės pažangą. Norėčiau paminėti Atsigavimo fondą, šią vasarą patvirtintą Europos Komisijos, ministerijos kuruojamoje dalyje šių metų pabaigoje numatyta 32 mln. eurų. Tai yra reali pirma galimybė pramonės įmonėms pasinaudoti įsirengiant saulės, vėjo elektrinę ar kitą netaršią priemonę. Tai turi būti nukreipta ne tik į žalinimą, bet ir pačios pramonės konkurencingumo užtikrinimą, ilgalaikiškumą ir tvarumą.“

Kaip teigė viceministrė, tai ne vienintelės pastangos, kurias Energetikos ministerija deda į žalinimą ir pramonės tvarumą: yra visa eilė ES  struktūrinės paramos fondų paramų, startuosiančių kitais metais. Jomis bus siekiama pramonės įmones paskatinti sumažinti vartojimą, sumažinti išmetamų šilumos efektą sukeliančių dujų kiekį ir padidinti savo konkurencingumą tokiu būdu.

Aplinkos ministras žada pagalbą

„Pasaulio taršos žemėlapyje Europa užima tik vieną dešimtąją, o Lietuvos tarša sudaro vieną 2500-ąją pasaulio taršos. Europos Žaliojo kurso esmė – mums susitarti su gamintojais dėl naujų standartų ir padaryti Europą žemynu, kuriame gimsta inovacijos, kas tai bebūtų – „cleantech“, tekstilės ar auto pramonės“, – konferencijoje „Tvari ir žiediška tekstilė“ sakė Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Pasak jo, natūralu, kad Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės atstovai tiek ES, tiek ir valstybės teisės aktais bus įpareigoti ne tik sutvarkyti kiekį, bet ir būti atsakingi už jo surinkimo sistemų organizavimą, taip kaip yra su padangomis, plastiko buteliukais, stiklo tara, ir kt.  „Prie to mes prieisime ir Lietuvoje, mes jums padėsime“, – žadėjo S. Gentvilas.

Kaip teigė Aplinkos ministras, Lietuvoje žiediškumo indeksas yra be galo žemas, mūsų šalis tris kartus atsilieka nuo Europos žiediškumo indekso. „Jeigu žiūrime naują produktą, kas tai bebūtų, jeigu tai būtų pramoninis produktas  ar tekstilės produktas, vos 4 proc. jo sudėties yra antrinės žaliavos, lyginant su 12 proc. ES vidurkiu – ten 12 proc. produkto turinio jau buvo kažkada kitu produktu. Tad Lietuva labai atsilieka, ir žiediškumą mes turime skatinti, ir mes į tai investuosime“, – teigė S. Gentvilas.

„Turime mes tam ir ES fondų pinigų, lėšos tam bus skiriamos ir iš taršos mokesčio pinigų.  Šios lėšos bus skiriamos ir surinkimo sistemai sukurti, ir perdirbimo pramonei, ir prisitaikymui. Čia yra atskirtis tarp Aplinkos ir Ekonomikos ministerijų, mes padėsime sukurti žaliavą, Ekonomikos ministerija turės fondus, kurie leis gamintojams prisitaikyti prie esamo proceso reorganizavimo, kad jie galėtų įterpti antrinę žaliavą. Pinigai įmonėms, kurios dirba šioje industrijoje, bus iš Ekonomikos ministerijos, o žaliavos parengimui – iš Aplinkos ministerijos“, aiškino S. Gentvilas.

Diskutuojant su LATIA atstovais ministras taip pat pažymėjo, kad Aplinkos ministerija sieks, jog naujas ES reglamentavimas būtų naudingas tiek Europos industrijai, tiek apsaugotų Lietuvos gamintojų produkciją nuo žemesnės kokybės arba šešėlinės pramonės gaminamos produkcijos.

„Aplinkos ministerijos vardu turiu atsiprašyti už GPAISą (vieningą gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą), kuri yra kol kas sunkiai veikianti sistema, kurianti milžinišką administracinę naštą, žinau, kad mes per pusmetį susitvarkysime. Jau nusamdėme įmonę, įvyko tarptautinis konkursas, savaitę po pasirašymo performavome komandą. Tai yra tris metus neveikianti atliekų tvarkymo sistema, pripažįstu, kai kurias įmones priverčia samdyti studentą vien šiam klausimui susitvarkyti, kad atitikti standartus“, – teigė jis.

Artimiausiu metu Europos Sąjungoje (ES) planuoja patvirtinti ES tekstilės gaminių strategiją, kuria siekiama užtikrinti, kad tekstilės pramonė tvariai atsigautų po COVID-19 krizės. Jos tikslas – stiprinti pramonės konkurencingumą ir inovacijas šiame sektoriuje suteikiant postūmį ES tvarių ir žiedinių tekstilės gaminių rinkai (įskaitant tekstilės gaminių pakartotinio naudojimo rinką), sprendžiant greitosios mados problemą ir skatinant naujus verslo modelius.

Vienas iš ES tekstilės gaminių strategijos  priemonių – skatinamas tekstilės gaminių rūšiavimas, pakartotinis naudojimas ir perdirbimas, be kita ko, diegiant inovacijas, skatinant juos naudoti pramonės reikmėms ir taikant reglamentavimo priemones, tokias kaip didesnė gamintojo atsakomybė. Joje bus parengtos gairės, kaip pasiekti aukštą tekstilės atliekų rūšiuojamojo surinkimo rodiklį, kurį valstybės narės turi pasiekti iki 2025 metų.

LATIA vadovai džiaugiasi, kad suorganizuotos didžiausios tematinės parodos Baltijos šalyse ir vienintelė šiais metais Rytų Europoje „Baltic Fashion & Textile Vilnius” metu LATIA, verslo atstovai turėjo galimybę išsakyti savo lūkesčius dėl žiedinės ekonomikos įgyvendinimo ir buvo išgirstas valdžios atstovų pažadas padėti įgyvendinti planuojamus pokyčius.

Konferencijos įrašą rasite čia.