Kaip prognozuojama tekstilės gaminių rinkos tyrimo ataskaitoje – pasaulinė lininių audinių rinka kasmet augs vidutiniškai bent po 5,5% nuo 2022 m. iki 2030 m. „Dataitelo“ atliktame tyrime taip pat yra teigiama, kad aprangos segmentas tarp visos lino produkcijos užima net 60 proc. Tuo tarpu numatoma, kad pasaulyje vien miegamojo patalynės segmentas iki 2028 m. gali tapti 40 milijardų USD „niša“.

Pozityvi lino ateities prognozė džiugina lietuvius. Lietuva lino šalis – su šiuo teiginiu sutinka ne tik tekstilės sektoriaus atstovai, bet ir daugelį kitose šalyse išgirdusių Lietuvos vardą. Ilgas tradicijas turinti pluoštinio augalo istorija lėmė tai, kad esame žinomi ir pripažinti lininės produkcijos eksportuotojai visame pasaulyje.

„Teko būti Japonijoj, P. Korėjoje ar kituose tolimuose kraštuose. Stebino tai, kad daugelis žmonių ne tik žino kur yra Lietuva, o žino ir tai, kad gaminame kokybišką lino produkciją. Gaminiai su prierašu „Made in Lithuania“ yra vis stipriau pripažįstamas ir vertinamas kokybės ženklas.“, – dalinosi „Z.I.M. way“ direktorė Ieva Zumienė.

„Baltic Flax“ direktorius Boris Symulevič pastebi ir kitą tendencija – globalioje rinkoje yra reikšminga tai, kuomet tekstilės ar aprangos produkcija gaminama Europos Sąjungoje (EU). „Lietuva, kaip pigi gamybinė šalis tarptautinėse rinkose nėra matoma jau kuris laikas. Net Portugalija dažnu atveju yra įvardinama, kaip pigesnė šalis tekstilės gamybai, tad pridėtinės vertės prekių ženklams, kurių kilmės šalis Lietuva sukuriama išties daug. Per ilgus metus praktikos esame užsirekomendavę kaip patikimi ir visus standartus viršijantys gamintojai. Tiesa, pasaulinėje rinkoje pastebime, kad yra vertinamas ir „Made in Europe“ gaminių kilmės statusas. Tai faktas patvirtinantis tai, kad produkcija atliepia visus aukštai EU iškeltus reikalavimus tekstilės pramonei.“ – teigė įmonės vadovas.

Anot Ievos Zumienės – lietuviški tekstilės gaminiai dažnai taiko į vartotojus, kurie turi aukštesnius lūkesčius kokybei. „Kam kaina yra pagrindinis atsvaros taškas, o ne kokybė – tas tikrai gali rasti kur siuvama pigiau. Tačiau taikome į kitą pirkėjų segmentą, kuriems svarbu ilgaamžiškumas, tvarumas ir medžiagų kokybė. Dėl geros kainos populiarus pasaulyje yra ir kiniškas linas. Dažnu atveju su lietuvišku linu jo nėra ką lyginti – jis kur kas mažiau patvarus ir greitai plyštantis, tad daugelis tų, kurie išbandė – galiausiai sugrįžo prie mūsiškio.“, – dalinosi „Z.I.M. way“ direktorė Ieva Zumienė.

Anot pašnekovės Lietuvos lino gamintoju tarpe retkarčiais pasitaiko atveju, kuomet produkcija gaminama ir svetur. „Lietuviškiems lino prekių ženklas ypač svarbu išlaikyti nuoseklumą ir prestižą. Deja, kaip ir visose srityse – pasitaiko planuotų ar netyčinių nesusipratimų. Pagaminto Lietuvoje tekstilės produkto statusas turi daug prestižo tarptautinėse rinkose. Klausimas, kaip lino gerbėjai vertins „Design ir Lithuania“ statusą, kuris suponuos faktą, kad produkto dizainas gimė Lietuvoje, bet produkcija buvo perkelta į pigesnę šalį.“ – dalinosi ji.