Š. m. lapkričio mėn. 6 d. įvyko LATIA įmonių vadovų ir Lietuvos Respublikos Seimo narių susitikimas. Susitikime dalyvavo LR Seimo nariai Kęstutis Daukšys, Birutė Vėsaitė, Jurgis Razma, Andrius Palionis, priklausantys neformaliai „Tekstilės draugų“ grupei. Susitikimo tikslas – betarpiškai Seimo nariams, atstovaujantiems skirtingas politines partijas bei suinteresuotiems Lietuvos aprangos ir tekstilės sektoriaus plėtra, pristatyti šios pramonės šakos probleminius klausimus, teikti pasiūlymus dėl jos konkurencingumo didinimo, įvaizdžio gerinimo.

Susitikimo metu pateikti LR Seimo nariams buvo pateikti sekantys pasiūlymai:

1. Dėl paramos sektoriaus įmonėms didinimo naujų technologijų ir įrangos įsigijimui

2. Dėl aprangos ir tekstilės mokslinių tyrimų ir studijų technologinio centro steigimo

3. Dėl viešųjų pirkimų procedūrų skaidrinimo

4. Dėl smulkaus ir vidutinio verslo kriterijaus (SVV) apibrėžimo tobulinimo

5. Dėl dvipusės elektros energijos apskaitos įteisinimo, užtikrinant elektros mainus ir atsiskaitymą tarp elektros tinklų ir mažųjų elektros gamintojų

Pasiūlymai detaliai: 

1.Dėl paramos sektoriaus įmonėms didinimo naujų technologijų ir įrangos įsigijimui

Siūloma didinti paramos intensyvumą pagal numatyta priemones iki 80 %.

Pasiūlymo tikslas: skatinti Lietuvos aprangos ir tekstilės sektoriaus įmonių investicijas į naujas technologijas, gerinant jų veiklos efektyvumą.

Šiuo metu įrangos ir technologijų įsigijimas iš 2014-2020 m. programavimo laikotarpiu numatomų ES struktūrinių fondų paramos priemonių („Intelektas LT“,“Regio Invest LT+“,“DPT pramonei LT+“,“Eco-inovacijos LT+“) lėšų vidutiniškai kofinansuojamas tik 25-45 proc., kas neskatina įmonių įsigyti naujas technologijas, atsižvelgiant į didelius įrangos įsigijimo kaštus. Be to, visos šios priemonės taikomos tik SVV subjektams, didelė dalis Lietuvos aprangos ir tekstilės sektoriaus įmonių turi daugiau nei 250 darbuotojų, t.y. nepatenka į SVV subjektų apibrėžtį.

LATIA vertinimu 2015 m. bendras investicijų į Lietuvos tekstilės pramonę įrengimų/technologijų atnaujinimui poreikis būtų 75 milijonai litų, investicijų į drabužių gamybos sektorių poreikis – 65 milijonai litų. Poreikio įvertinimas atliktas apklausus pagrindines sektoriaus įmones bei atsižvelgiant į investicijų į Lietuvos aprangos ir tekstilės sektorių raidos tendencijas 2005-2013 m.

2. Dėl aprangos ir tekstilės mokslinių tyrimų ir studijų technologinio centro steigimo

Siūloma steigti Lietuvos aprangos ir tekstilės mokslinių tyrimų ir studijų technologinį centrą apjungiant KTU ir Lietuvos fizinių ir technologijos mokslų centro tekstilės institutą.

Pasiūlymo tikslas: stiprinti Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių konkurencingumą, efektyviai diegiant inovacijas ir kuriant aukštos pridėtinės vertės produktus/paslaugas bei galimybę pasinaudoti naujausiomis technologijomis bei inovacijomis šalies viduje; plėsti Lietuvoje teikiamą mokslinių tyrimų tekstilės ir aprangos srityje paslaugų spektrą. Tokio pobūdžio centras leistų pritraukti studijuoti daugiau jaunųjų specialistų, kurie savo ateitį siektų su moksline tiriamąja veikla aprangos ir tekstilės sektoriaus srityje.

Siūlomi galimo finansavimo šaltiniai – veiksmų programos prioriteto “Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonės “Kompetencijos centrų ir inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas“ (administruoja LR ŠMM); “Technologinių centrų infrastruktūra“ (administruoja LR ŪM), nacionalinė parama, kiti finansavimo šaltiniai.

3. Dėl viešųjų pirkimų procedūrų skaidrinimo

Siūloma:

• Viešųjų pirkimų būdu perkami produktai turi būti įsigyjami tik iš sertifikuotų tiekėjų, kurių sertifikatai yra akredituoti Lietuvoje ar kitose ES šalyse. Nacionalinis akreditacijos biuras prie Ūkio ministerijos galėtų veikti kaip institucija, užtikrinanti kad akreditavimo paslaugų kokybę.
• Plačiau taikyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Naujose ES viešųjų pirkimų direktyvose, kurios į nacionalinę teisę turi būti perkeltos iki 2016 m. balandžio 18 d., nustatyta, kad pagrindinis principas, kuriuo turi remtis perkančiosios organizacijos nustatydamos viešojo pirkimo laimėtoją, – išrinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Be to, valstybė narė gali reglamentuoti, kad kaina arba išlaidos negali būti vieninteliu pasiūlymų vertinimo kriterijumi arba kad tai leistina tik tam tikrais nustatytais atvejais.

 4. Dėl smulkaus ir vidutinio verslo kriterijaus (SVV) apibrėžimo tobulinimo

Siūloma:

• Nacionaliniame lygmenyje – atsižvelgti į Europos Komisijos rekomendacijas, kad didesnis dėmesys turi būti kreipiamas į vidutinio dydžio įmones, nepatenkančias į SVV apibrėžtį bei būtina koncentruoti dėmesį kuriant specifinius šio klausimo sprendimo politikos instrumentus,t.y. numatyti nacionalines paramos priemones šių įmonių konkurencingumui stiprinti.
• Europiniame lygmenyje: Kreiptis į Europos Komisiją prašant padidinti SVV taikomą darbuotojų skaičiaus rodiklį iki 500 darbuotojų, nekeičiant finansinių pajamų ir turto viršutinių ribų. Įteisinti kategoriją“vidutinė+“, kai darbuotojų skaičius būtų iki 500;

 Pasiūlymo tikslas: peržiūrėti smulkaus ir vidutinio verslo kriterijaus taikymo galimybes įmonėms, kuriose dirba 250 ir daugiau darbuotojų. Pagal šiuo metu galiojančią Europos Komisijos smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) kriterijaus apibrėžtį (2005 m. įsigaliojusi Europos Komisijos rekomendacija 2003/361/EB) mikro įmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) kategorijai priskiriamos įmonės, kuriose dirba mažiau nei 250 darbuotojų bei kurių metinė apyvarta neviršija 50 mln. EUR (Lietuvoje šiuo metu – 40 mln. EUR) ir (arba) metinis balansas neviršija 43 mln. EUR sumos (Lietuvoje – 26 mln. EUR) t.y. leidžiamas tam tikras lankstumas kriterijų taikyme, tuo tarpu kai Lietuva jokių išlygų nedaro.

Atitikimas SVV kriterijui – esminė nuostata, siekiant gauti ES struktūrinę paramą 2014-2020 m. laikotarpiu bei didinat konkrečios įmonės, tuo pačiu ir viso sektoriaus konkurencingumą. ES smulkiosioms ir vidutinėms priskiriamos įmonės, turinčios iki 250 darbuotojų, o JAV ir Kanadoje – iki 500. Tai menkina ES bendrovių konkurencines galimybes. 2012 m. Europos Komisijos užsakymu atliktas SVV sąvokos vertinimas nurodo, kad pagal šį kriterijų 250 darbuotojų vidutinės įmonės neturėtų viršyti. Bet ypatingą dėmesį būtina skirti įmonėms, išeinančioms už šio apibrėžimo ribų. “Didesnis dėmesys turi būti kreipiamas į vidutinio dydžio įmones, nepatenkančias į SVV apibrėžtį. Būtina koncentruoti dėmesį kuriant specifinius šio klausimo sprendimo politikos instrumentus bei svarstyti galimybę sukuriant atskirą naują apibrėžtį tokio tipo įmonėms įvardinti“ – teigiama EK atliktame tyrime.

5. Dėl dvipusės elektros energijos apskaitos įteisinimo, užtikrinant elektros mainus ir atsiskaitymą tarp elektros tinklų ir mažųjų elektros gamintojų

Siūloma: skatinant įmones naudoti atsinaujinančius energijos gamybos šaltinius, užtikrinti įmonių gaminamos elektros pertekliaus perdavimą į skirstomuosius tinklus („Lesto“), numatant atsiskaitymo už perduotą elektros energijos perviršį mechanizmą.

Verslo subjektų skatinimas diegti atsinaujinančios energijos gamybos šaltinius prisidėtų ir prie vieno už ES“20-20-20” užsibrėžtų tikslų, t.y. 2020 metais sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą mažiausiai 20 proc., lyginant su 1990 metais; 2020 metais 20 proc. energijos išgauti iš atsinaujinančių resursų ir gerinant energijos naudojimo efektyvumą, pasiekti, kad bendras energijos sunaudojimas sumažėtų 20 proc. Šiuo metu girdimas pasiūlymas privataus elektros energijos gamintojo į skirstomuosius tinklus perduodamą elektros perviršį pripažinti kaip mokesčio už ateinantį laikotarpį užskaitą (kreditavimo sistema) nėra tinkamas – turi būti užtikrintas atsiskaitymo principas, nes siūlomas “užskaitos“ variantas “pririša“ prie vieno konkretaus tiekėjo ir skatina monopoliją.