UAB MITTET – lietuviškas entuziazmas ir norvegų kilmės kapitalas
Lietuvoje veikia daug įvairaus dydžio ir pobūdžio aprangos ir tekstilės įmonių. Kai kurios jų – lietuviško kapitalo, kitos – savo veiklą vysto pasitelkdamos užsienio partnerius ir jų patirtį. Apžvelgsime klasterio „LATIA eksporto plėtra“ įmonių kelią Lietuvoje. Pirmoji jų – norvegiško kapitalo UAB MITTET, kuri, pasitelkusi įkūrėjų ilgametes tradicijas ir entuziazmą, sėkmingai veiklą išplėtė Europoje ir už jos ribų. Kviečiame paskaityti interviu su įmonės pardavimų vadove Rasa Tumoniene.
Kaip įsikūrė Jūsų įmonė?
Mūsų įkūrėja įmonė, kaip ir dauguma užsienio įmonių, visų pirma gamino ir pirko savo šalyse, bet, pabrangus veiklos kaštams, ieškojo pigesnės gamybos rinkų. Iš pradžių čia buvo įkurtas dalinės veiklos padalinys, gamyba vyko Norvegijoje. Tiekimas iš Norvegijos į Baltijos šalis pasidarė per brangus, išaugo ir muitinės procedūrų kaštai.
Kita vertus, mūsų šalyje darbo kaštai pigesni. Gamindami savo pagrindinį produktą, dirbtinį kailį, naudojame karšimo procedūrą. Lietuvoje savo padalinį buvo įkūrusi norvegų įmonė, kuri šią paslaugą atlieka. Šalia jos ir įsikūrėme.
Šiuo metu mūsų įmonės pagrindinis akcininkas p. Mittet – norvegas, todėl pagrindinius sprendimus priima jis (ypač tuos, kurie susiję su investicijomis). Mums taip pat yra suteikta nemažai laisvės, patys sprendžiame, kur pirkti žaliavas ir kur jas parduoti.
Kaip vystėsi įmonės veikla nuo 2001 m., kai įmonė įsikūrė Lietuvoje?
2001 m., kai čia įsikūrė fabrikas, buvo vykdomi užsakymai klientams, 2003 m. prasidėjo naujų klientų paieška Lietuvoje, Baltijos šalyse ir visos kitose.
Kokią patirtį perėmėte iš motininės įmonės Norvegijoje?
Norvegijoje įmonė įkurta daugiau nei prieš septyniasdešimt metų, jie turi didžiulę patirtį vertinant žaliavas, procesą, pardavimų procesus. Mūsų fabrike šiuo metu gaminamas dirbtinis kailis, atliekamas laminavimas, dygsniavimas. Iš pradžių norvegai į Lietuvos įmonę atsiuntė mašinas dirbtiniam kailiui gaminti, o 2002-2003 metais atsikėlėme dygsniavimą, vėliau – laminavimo procedūrą. Tam, kad galėtume dirbti su tais įrengimais, turėjome gauti apmokymus, gamybos vadovas, darbininkai važiavo į Norvegiją. Ten mokėmės, kaip veikia mašinos, kaip turi veikti visa sistema. Labai dažnai sulaukdavome konsultantų.
Jie geriau pažįsta Skandinavijos rinką, be to, atsiradus mūsų įmonei, plėtojome pardavimus naujose rinkose. Bandėme plėstis į Rusiją. Įdomu tai, kad ir mes galėjome perduoti savo patirtį apie verslo vystymą Baltijos šalyse, Rusijoje, įnešti entuziazmo ir paskatinti plėstis Europoje ir Skandinavijos šalyse.
Daugėjant klientų, produkcija taip pat plečiasi. Patys įgyvendiname užsakymus, bendraujame su įvairiais klientais ir siuvimo fabrikais, todėl sulaukiame pageidavimų ir pasiūlymų tobulinti, keisti ir adaptuoti produktą. Tai buvo dar vienas svarbus informacijos šaltinis, kuriuo dalinomės su Norvegijos įmone. Poreikius išsigrynindavome ir seminaruose, parodose.
Ar bėgant laikui keitėte produkciją?
Pagrindinis mūsų produkcijos paketas – dirbtinis kailis, dygsniuotas audinys, laminavimas. Dirbtinis kailis dažniausiai būna skirtas batams ir rūbams. Pradinė didžiausia mūsų veikla buvo darbo rūbų medžiagų gamyba. Bėgant laikui atradome daugiau dirbtinio kailio panaudojimo būdų, jį naudojame sporto, laisvalaikio rūbams. Netgi nuėjome į mados sritį. Pradėjome gaminti medžiagos pašiltinimą, kuris yra aukštesnės kokybės sintepono pakaitalas, pašiltinimas. Jis yra megztas, todėl nesusivelia, yra pasipūtęs, turi pūkelį, o šiluminė varža yra pakankamai didelė. Šį produktą demonstravome parodose, jį perka nauji klientai iš Prancūzijos.
Dygsniavimas iš pradžių buvo skirtas darbo rūbams. Vėliau šį produktą pritaikėme gatvės mados rūbų gamybai, pradėjome dygsniuoti aukštesnės kokybės, įdomesnes medžiagas.
Nauja mūsų klientų grupė šiuo metu – baldų pramonės įmonės. Dygsniuojame medžiagas sofoms, čiužiniams. Dygsniavimą atliekame ultragarsu, ieškome galimybių sudygsniuoti kailį.
Laminavimas buvo skirtas batams, taip yra iki šiol.
Kokiose rinkose įsikūrė Jūsų klientai?
Iš pradžių turėjome klientus tik iš Skandinavijos šalių, šiuo metu – iš Baltijos valstybių ir visos Vakarų Europos.
Daug Skandinavijos klientų perkėlė gamybą į Kiniją. Keletas ištikimų klientų liko Skandinavijoje, jie gamina Vietname, Kinijoje, siunčiasi medžiagas į šias šalis iš mūsų dėl itin geros kokybės.
Kokių turite pastebėjimų apie skirtingas rinkas?
Iš esmės mums geriausios rinkos yra tos, kuriose keturi metų sezonai, tad tai yra Skandinavijos, Baltijos šalys, Vokietija, Lenkija, Jungtinė Karalystė, dalinai ir Prancūzija.
Kokiose rinkose siekiate plėstis?
Mums visuomet labai patraukli Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija. Turėjome ir keletą projektų su portugalais.
Kokie Jūsų ateities planai?
Naujų įrengimų pirkti neplanuojame, išskyrus tuos, kurie padeda gaminti tuos pačius, tik geresnės kokybės produktus. Siekdami tobulinti savo produktus, labai tampriai dirbame su Tekstilės institutu.
Kaip vertinate Lietuvos aprangos ir tekstilės rinką?
Šiuo metu čia nepaprastai sudėtinga situacija. Įsileidus Kiniją, Lietuvos tekstilės pramonė tapo vykdytoja ir užsakymų atlikėja. Mūsų klientai tikisi kokybiškų rezultatų už nedidelę kainą. Labai norėtųsi šiek tiek pagalbos iš valdžios, nes šiuo metu negalime konkuruoti. Tiesa, dėl COVID-19 ir karantino mažesnės Lietuvos įmonės gamybos turėjo daugiau.
