UAB „TexTera“: drabužiai gaminami laimingų žmonių rankomis

 

Lietuvoje veikia daug įvairaus dydžio ir pobūdžio aprangos ir tekstilės įmonių. Kai kurios jų – lietuviško kapitalo, kitos savo veiklą vysto pasitelkdamos užsienio partnerius ir jų patirtį. Apžvelgsime klasterio „LATIA eksporto plėtra“ įmonių kelią Lietuvoje. Kviečiame paskaityti interviu su UAB „TexTera“ įmonės vadove Ramune Žemėniene.

 

Kaip įsikūrė Jūsų įmonė?

Įmonė šių metų lapkritį švęs savo veiklos dešimtmetį. Bendrovė buvo įkurta kartu su verslo partneriu iš Anglijos siekiant atskirti sportinės aprangos gamybos užsakymus nuo laisvalaikio drabužių gamybos. Prieš tris metus atsiskyrėmė ir įmonė tapo šeimos verslu.

Ar bėgant laikui keitėte produkciją?

Iki 2018 m. lapkričio mėn. įmonė užsiėmė nuosavų patalpų nuoma. Pasikeitus pagrindiniam akcininkui, susibūrė bendraminčių kolektyvas ir 100 m2 buvusiose automobilių remonto dirbtuvėse pradėjome mados, laisvalaikio drabužių gamybą.

Per 17 mėnesių išaugome nuo 2 iki 34 darbuotojų kolektyvo. Turime aukštos kvalifikacijos darbuotojus ir visą reikalingą įrangą, leidžiančią sukonstruoti gaminį pagal kliento eskizą ar turimą pavyzdį, pasiūti kolekcijas ir vykdyti gamybą, prilipdyti logotipus. Galime pasiūti gaminius tiek iš megztos medžiagos, tiek iš austinių medžiagų – tam turime dvi skirtingas siuvimo linijas.

Balandžio mėn. pasistatėme papildomas patalpas ir dabar gamybą vykdome beveik 500 m2 patalpose. Kliento užsakymu netrukus pradėsime ir siūlių klijavimą. Tam reikalinga įranga atvažiavo iš Italijos praėjusią savaitę. Esame labai plataus asortimento gamybos įmonė, mūsų darbuotojai gali pagaminti ir aukštosios mados gaminius, ir laisvalaikio, ir sporto drabužius. Po truputėlį bandome kurti savo prekinį ženklą.

Kokiose rinkose įsikūrė Jūsų klientai?

Siekiame neapsiriboti konkrečiomis rinkomis. Mes norime dirbti su klientais, kuriančiais ypatingus drabužius, kurių gamybai naudojamos natūralios, aplinką tausojančios medžiagos. Malonu dirbti su žmonėmis, iš kurių gali išmokti kažką naujo bei bendromis jėgomis eiti link tobulumo. Dirbame su klientais iš Austrijos, Vokietijos, Olandijos, Skandinavijos šalių, Prancūzijos.

Kokių turite pastebėjimų apie skirtingas rinkas? Gal vienose rinkose vieni produktai populiaresni, kitose kiti? Gal pastebite kultūrinių skirtumų vystant veiklą skirtingose šalyse.

Pastebėjome, kad visi mūsų klientai didžiausią dėmesį skiria socialinei aplinkai įmonėje, darbuotojų tarpusavio pagarbai. Jų neišgąsdino mūsų mažos gamybinės patalpos, net ir matydami 15 siuvėjų, susispaudusių 100 m2 tarp lygintuvų ir pagamintų gaminių krūvų, jie mumis pasitikėjo, nes matė mūsų darbuotojų susitelkimą, degantį ryžtą akyse, draugiškumą, paramą viens kitam. Visiems mūsų klientams yra labai svarbu, kad jų drabužius gamintų laimingi žmonės. Tokia yra ir mūsų įmonės misija  – drabužiai, pagaminti laimingų žmonių rankomis.

Kokiose rinkose siekiate plėstis?

Skandinavijos valstybėse ir Vokietijoje.

Kodėl svarbu eksportuoti ir dalyvauti klasteriuose?

Nes didėja žinomumas apie įmonę.

Kokie jūsų ateities planai?

Turime viską, ko reikia sukurti nuosavą unikalią drabužių liniją. Atlikinėjame tyrimus, ko reikia pirkėjams, kokie produktai juos tenkintų, kokie jų poreikiai, kokie audiniai ir medžiagos turi būti naudojami. Todėl ateities planuose – nuosavas stiprus prekinis ženklas.

Kaip vertinate Lietuvos aprangos ir tekstilės rinką?

Sudėtinga, nes nesugebame pritraukti jaunimo. Atsiradusi greitoji mada, gamyba labai pigios darbo jėgos šalyse padarė tekstilės pramonę viena iš didžiausių gamtos šiukšlintojų. Mes negalime sau leisti mūsų darbuotojams mokėti centų už jų darbą, todėl sudėtinga patenkinti užsakovų kainos lygį. Mano nuomone, vis daugiau prekės ženklų nori parodyti, kad jų gaminiai pagaminti šalyse, kur yra normalus darbo užmokestis. Galime tik įsivaizduoti, kiek sumokama siuvėjai už darbą, jeigu marškinėliai parduotuvėje kainuoja 5 – 6 eurus.

Kaip manote, koks būtų šios rinkos sėkmės receptas?

Mažiau yra daugiau. Tai yra mažiau, bet kokybiškų drabužių už tokią kainą, kuri tenkintų visas grandis – tiek užsakovą, medžiagų, priedų tiekėjus, gamintojus, tiek ir pardavėją, pirkėją.

arrow