UAB „Textilis“: svarbu nuolatos tobulėti ir sudominti klientus

 

Lietuvoje veikia daug įvairaus dydžio ir pobūdžio aprangos ir tekstilės įmonių. Kai kurios jų – lietuviško kapitalo, kitos – savo veiklą vysto pasitelkdamos užsienio partnerius ir jų patirtį. Apžvelgsime klasterio „LATIA eksporto plėtra“ įmonių kelią Lietuvoje. Viena iš jų – UAB „Textilis“ – yra viena didžiausių gamybos ir didmeninės prekybos audiniais kompanijų Baltijos šalyse. Kviečiame paskaityti interviu su įmonės direktore Janina Malakauskiene.

Kaip įsikūrė Jūsų įmonė?

Įmonė įsikūrė 2004 m. Kaune siekiant sutelkti profesionalius tekstilės specialistus, galinčius dalintis turima patirtimi kuriant ir gaminant naujas tekstilės medžiagas.

Ar bėgant laikui keitėte produkciją?

Žinoma. Tiek įmonės paslaugų spektras, tiek produkcija laikui bėgant kito. Iš pradžių su klientais dalinomės turima patirtimi ir teikėme klientų aptarnavimo paslaugą nuo audinio struktūros sukūrimo iki audinio gamybos ir pristatymo klientui organizavimo. Taip pat atstovavome vienus iš didžiausių tekstilės medžiagų gamintojų Europoje. Kartu kūrėme ir savo kolekcijas. Gamybai rinkdavomės vietas, kurios yra finansiškai ir gamybiškai naudingesnės.

Laikui bėgant plėtėmės, patys įsigijome įrenginius apdailai. Tai suteikė mums galimybę naudoti audinių apdailos technologijas, kurios yra draugiškos gamtai. Įmonė taip pat teikia laboratorines paslaugas: vizualinę medžiagų kontrolę, fizinių-mechaninių audinių ir trikotažo savybių nustatymą.

Šiuo metu atliekame pilną klientų aptarnavimą: nuo medžiagų naujų kolekcijų pristatymui iki galutinio produkto gamybos organizavimo.

Kokiose rinkose įsikūrė Jūsų klientai?

Didžioji dalis įmonės produkcijos yra eksportuojama į Vakarų, Vidurio ir Rytų Europos šalis. Apie 70 proc. mūsų produkcijos iškeliauja į Baltarusiją, Ukrainą, Vokietiją, Skandinavijos valstybes ir kt. Likusi dalis tenka Lietuvai, Latvijai, Estijai ir kt.

Kokių turite pastebėjimų apie skirtingas rinkas? Gal vienose rinkose vieni produktai populiaresni, kitose – kiti? Gal pastebite kultūrinių skirtumų vystant veiklą skirtingose šalyse?

Kiekviena valstybė turi tik jai būdingas spalvas, struktūras, marginimus, tačiau yra ir metų tendencijos, kurios pristatomos visoms šalims. Mūsų tikslas – prisitaikyti prie skirtingų kultūrų ir tradicijų, pažinti skirtumus ir pateikti tokias medžiagas, kurios sudomintų bet kurios šalies klientus. Dalyvaujame parodose, kurių metu galime išsiaiškinti kultūrinius poreikius. Pavyzdžiui, jei Rytų Europa labiau mėgsta rengtis puošniau, tai Vakarų Europos klientai  – praktiškiau, jaukiau, paprasčiau.

Kokiose rinkose siekiate plėstis?

Jei pavyks įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, planuojame ir toliau plėstis Europos rinkoje, taip pat į JAV bei kai kurias Azijos valstybes.

Kodėl svarbu eksportuoti ir dalyvauti klasteryje?

Mums labai svarbu dalyvauti klasteryje, nes tik bendromis jėgomis galima pasiekti užsibrėžtus tikslus. Klasteryje  apjungiamos medžiagų gamybos ir gaminių siuvimo įmonės, su kuriomis esame glaudžiai susiję. Turime galimybę išgirsti kitų įmonių poreikius, dalyvauti jungtiniuose renginiuose, išsigryninti klientų poreikius. Lietuvos ar, bendrai imant, Baltijos valstybių rinka nėra didelė, todėl eksportas mums yra tiesiog būtinas. Siekiame sukurti daugiau darbo vietų, norime išlikti patrauklūs savo ir užsienio valstybių rinkose. O tai galima įgyvendinti tik apjungiant jėgas, t.y. ir dalyvaujant klasteryje.

Kaip vertinate Lietuvos aprangos ir tekstilės rinką?

Labai norėtųsi, kad rinka būtų platesnė. Turime prisitaikyti  prie klientų poreikių, išgirsti jų norus. Būtina sudominti klientus, o ne laukti, kol jie patys pradės mūsų ieškoti.

Kaip manote, koks būtų šios rinkos sėkmės receptas?

Turime surasti raktą, kuris padėtų pritraukti klientus, paskatintų juos pirkti mūsų produkciją. Privalome būti įdomūs ir kitokie. Tam reikalingi profesionalūs tekstilininkai-kūrėjai, gera vadyba.

Kaip vertinate Europos, pasaulinę aprangos ir tekstilės rinką?

Šiuo metu dėl objektyvių, su koronavirusu susijusių priežasčių, rinka yra ženkliai sumažėjusi. Rytų Europos rinka susitraukė apie 40 proc. Žinoma, įmonės, kurios buvo stiprios, ir toliau stengiasi sėkmingai dirbti, nors ir su sumažėjusiomis darbo apimtimis.

Kaip vystosi ši pramonės šaka apskritai?

Ši pramonės šaka buvo beveik numarinta. Šiuo metu turime nedaug  įmonių, kurios  išliko, dar mažiau tų, kurios stengiasi vystytis, ieškoti priėjimo prie klientų.  Tačiau niekas nestovi vietoje.

Atsiranda vis naujų įmonių rinkoje, kurios tampa vis patrauklesnės, novatoriškesnės. Svarbiausia yra nesustoti, rasti būdų tapti patraukliais savo ir užsienio šalyse.

arrow