Pirmiausia Ministro buvo klausiama dėl planuojamų papildomų pagalbos verslui priemonių įmonių apyvartinių lėšų užtikrinimui artimiausius 6 mėn. bei lengvesnio paskolų gavimo su valstybės garantija.

Antru klausimu pažymėta, kad aprangos ir siuvimo sektoriuje yra nemažai siuvimo įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 250 darbuotojų ir jos jau automatiškai priskiriamos didelėms įmonėms, tokiu būdu netekdamos labai reikalingų paramos ir pagalbos priemonių, kurios taikomos smulkioms ir vidutinėms įmonėms, nors jų kapitalas ir apyvarta yra kaip vidutinių įmonių. Todėl siūloma paramos teikimo laikotarpiu šias įmones priskirti prie vidutinių.

Trečiasis klausimas – buvo dėl tiesioginio subsidijų už prastovas pervedimo ne įmonėms o darbuotojams užtikrinimo. Taip pat siūloma subsidijų dydį skaičiuoti nuo vidutinio priskaičiuoto atlyginimo, kadangi tekstilės darbuotojų atlyginimas susideda iš dviejų dalių (pastovios ir kintamos dallies), o dabar skaičiuojama pagal fiksuotą darbo sutartyje atlyginimą. Ministras Ž. Vaičiūnas minėjo, jog tam reikės įstatymo pakeitimo.

Viceprezidentė Audronė Pocienė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu aprangos ir tekstilės sektorius pagamina produkcijos už  950 mln. Eur (2019 m.), iš šio skaičiaus 82 proc. yra eksportuojama. Vietinei rinkai tenkanti produkcijos dalis sudaro virš 170 mln. Eur. Šiuo metu ypač svarbu, kad viešieji pirkimai būtų orientuoti į Lietuvos gamintojus – tai padėtų išgyventi vietiniam verslui, išlaikyti darbo vietas, padėtų atsigauti ekonomikai bendrai.
Daugelyje ES šalių pirkimų vertinimo sistema yra matricinė, susidedanti iš daugelio balų, ne vien mažiausios kainos. Labai atsižvelgiama ir į pristatymo terminus. Vietinio gamintojo pranašumas yra greitis. Taigi kitose ES šalyse labai žiūrima, kad tiekimo grandinė būtų kuo arčiau arba pačioje šalyje – taip valdoma rizika, kas ypatingai svarbu bet kokios ypatingos, ekstremalios situacijos (karinės, bakteriologinės invazijos) metu.

Kitas labai svarbus dalykas – pirkimai turėtų būti vykdomi centralizuotai  dėl pirkimų optimizavimo, sumažinant pirkimo procedūrų skaičių, padidinant pirkimų mastą ir sukuriant papildomą vertę nedidinant biudžeto lėšų. Dabar kiekviena įstaiga, organizacija, įmonė dėl reikalingo gaminio (pvz. apsauginių kaukių) turi kreiptis į gamintoją atskirai, derinti sąlygas, dirbti tą patį darbą, ką visos Lietuvos mastu galėtų padaryti keli atsakingi darbuotojai.

Viceprezidentas Rimantas Baumilas iškėlė klausimą dėl pagamintų gaminių sertifikavimo, nes šiuo metu nėra akredituotų institucijų šiai paslaugai suteikti. Prašoma valstybės pagalbos užtikrinti sertifikavimo suteikimą artimiausiu metu, kad gaminius galima būtų realizuoti vidaus ir užsienio rinkose. Ministras Ž. Vaičiūnas sutiko, kad tai svarbus dalykas, ir paprašė papildomos informacijos, kad būtų galima imtis reikalingų veiksmų.

Kęstutis Daukšys, LATIA prezidentas, pasiūlė tokią gamybos ir paslaugų įmonių subsidijavimo tvarką: iki 1 mėnesio apyvartos dydžio negrąžintiną paramą per prastovų subsidijavimo, atleidimo nuo komunalinių paslaugų ar kitas paramos priemones, kokių įmonei tuo metu reikia; iki 2 mėnesių apyvartos dydžio grąžintiną paramą per valstybės garantuotas paskolas, garantijas, eksporto draudimą. Paramą turėtų išduoti bankai be turto užstato pagal valstybės garantiją ir už valstybės garantuotas palūkanas. Grąžintiną paramą reiktų grąžinti per 3 metus.

Su Ministru Ž. Vaičiūnu sutarta 10 dienų laikotarpyje grįžti prie šių klausimų aptarimo.