Sektoriaus atstovai diskutavo apie tekstilės ir aprangos pramonės tendencijas ir perspektyvas
Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos (LATIA) Lietuvos parodų rūmuose „Litexpo“ rugsėjo 16 d. organizuotos konferencijos „Tekstilės ir aprangos pramonės sektoriaus tendencijos ir perspektyvos“ metu diskutuota apie COVID-19 padarinius, pokyčius Europos Sąjungos mastu, įrenginių automatizavimą ir kitas sektoriui aktualias temas. Verslininkai turėjo galimybę pasidalinti savo patirtimi ir iššūkiais, su kuriais susiduria, išgirsti valdžios atstovų norą bendradarbiauti ir ieškoti bendrų sprendimų.
Renginyje dalyvavo LATIA prezidentas Kęstutis Daukšys, LATIA nariai, pranešimus skaitė Europos aprangos ir tekstilės organizacijos (EURATEX) generalinis direktorius Dirk Vantyghem, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė, ES Investicijų koordinavimo departamento direktorė Rita Armonienė, ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, UAB „A grupė“ direktorius Virginijus Vizbaras, UAB „Tebesa“ direktorius Mindaugas Gyvis, AB „Kauno Baltija“ generalinis direktorius Vidas Butkus.
LATIA džiaugiasi, kad organizuotame renginyje dalyvavo ir iššūkius bei galimybes europoniu lygiu pristatė EURATEX vadovas. Tai svarus Lietuvos, jos aprangos ir tekstilės verslo įmonių ir asociacijos veiklos europinis įvertinimas. D. Vantyghem savo pranešime įvardijo esminius sektorius tikslus, kurių turėtų imtis Europos verslas, tarp kurių: tapti pasauliniu tvarios tekstilės gamybos lyderiu; sustiprinti sektoriaus veiklos efektyvumą ir kt.
Konferencijos dalyviai sutartinai teigė, kad COVID-19 neabejotinai tapo didžiuliu iššūkiu ir išbandymu visam aprangos ir tekstilės sektoriui, ypatingai nukentėjo aukštosios mados atstovai. Verslo atstovai teigia, kad daugeliui įmonių trūksta darbuotojų, įdarbinti užsienio piliečius – vis dar sudėtinga. Savo ruožtu SADM viceministras V. Šilinskas teigė, kad imamasi įvairių priemonių, skatinant nuotolinį persikvalifikavimą, įvedant pakeitimus įdarbinant užsieniečius ir pan. Viceministras kartu pripažino, kad užsienio piliečių įdarbinimo procedūros vis dar – gana sudėtingos.
Aleksandras Izgorodinas, renginio metu pristatęs tekstilės sektoriaus ekonomines tendencijas, pasakojo, kad Lietuvos ir bendrai Europos tekstilės sektoriui – nelengva, mat vartotojų optimizmas mažėja, jie ne taip noriai perka ne pirmo būtinumo prekes.
Tekstilės sektoriui būtinas automatizavimas
Gilias tradicijas Lietuvoje puoselėjusios aprangos ir tekstilės pramonės ateityje gali šalyje nelikti dėl kylančio darbo užmokesčio ir nekonkurencingų, palyginti su kitomis užsienio šalimis, sąlygų, – renginio metu tikino šios verslo šakos atstovai.
„Siuvimas, kaip daugelis kolegų gali pripažinti, tampa reikšmingai per brangus. Didėja minimalus darbo užmokestis, be to, jei neturi serijinės ar masinės gamybos ir galimybės automatizuoti savo procesų, tokiu atveju pagrindinis įrankis – darbo rankos“ , – konferencijoje sakė „Kauno Baltija” direktorius Vidas Butkus.
Anot jo, Lietuva, palyginti su kitomis užsienio šalimis, nėra konkurencinga drabužių siuvimo pramonėje darbo jėgos ir kitais aspektais.
„Matome kitų šalių pavyzdžius, kiek daug yra skiriama dėmesio ir paramos šiai pramonės šakai. Pavyzdžiui, Ispanija prieš kelis dešimtmečius automatizavimui skyrė dideles pinigų sumas, kad jie tuo metu modernizuotųsi. Kinija skiria paramą šiam sektoriui visur, kur įmanoma – tiek įrangos atnaujinimui, tiek eksporto skatinimui. O Turkija klientus pritraukia apmokėdami bilietus, viešbučius ir visa kita“, – tikino V. Butkus.
Modernizavimąsi kaip bene vienintelį tikslą, padėsiantį išlikti rinkoje, nurodo ir kiti renginyje dalyvavę verslininkai.
Sėkmės istorija galima vadinti hercogienės Meghan Markle pasivaikščiojimą po Beverly Hills su balto, jonaviečių išausto lino suknele. Gaminio kūrėjų UAB „A grupė“ direktorius Virginijus Vizbaras minėjo, kad įmonė naudojasi įvairiomis Europos Sąjungos paramos priemonėmis, tačiau visų tikslas vienas – modernizuoti įrangą. Tai būtina sąlyga ir siekiant atitikti žiedinės ekonomikos principus.
LATIA vadovai džiaugiasi, kad suorganizuota didžiausia tematinė paroda Baltijos šalyse ir vienintelė šiais metais Rytų Europoje „Baltic Fashion & Textile Vilnius” ne tik susilaukė Europos verslams atstovaujančios organizacijos EURATEX dėmesio, bet ir tapo puikia platforma verslui išsakyti savo poziciją, pasidalinti problemomis bei išgirsti valdžios atstovų pažadą bendradarbiauti ir siekti palankesnių sprendimų.
Konferencijos įrašą rasite čia
2021 09 27