A. Šabūnas: tvari gamyba padės atsigauti aprangos ir tekstilės pramonei
2020 m. tik 9 proc. mados verslo atstovų tikėjosi ekonominės situacijos pagerėjimo (palyginimui 2019 m. tokių buvo 49 proc.), tuo tarpu, šiandien mados profesionalai pripažįsta, kad dabartinė situacija yra sudėtinga, tačiau susilaiko nuo apokaliptinių prognozių ir visas viltis deda į elektroninę prekybą. Tokiomis įžvalgomis Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos rugsėjo pabaigoje vykusiame visuotiniame susirinkime dalinosi Algirdas Šabūnas, „Next-Era-Consulting“ partneris, buvęs AB „Utenos trikotažas“ generalinis direktorius.
Prognuozuojamas 30 proc. pardavimų sumažėjimas
A.Šabūnas akcentavo, kad naujoji karta orientuota į socialinius tinklus, o tai skatina 70 proc. respondentų ieškoti naujų veiksmingų marketinginių priemonių. Natūralu, kad ir dėl pandemijos gyvenimas dar labiau keliasi į virtualų pasaulį. Tuo tarpu tvarumas (sustainability) įvardijamas svarbiausiu prioritetu ir galimybe 2020-aisiais. Vis dėlto pandemijos metu vartotojai susimąstė apie savo pirkimo įpročius, ypač tuos, susijusius su mados ir drabužių sektoriumi, bei jų įtaką aplinkosaugai. McKinsey & Company atliktas tyrimas įrodė, kad žmonių nuomonė šiuo aspektu labai greitai keičiasi ir jų susidomėjimas tvarumu pasiekė aukštumas. Kartu pabrėžiamas inovatyvių ir tvarių medžiagų naudojimas. Sėkmingos kompanijos laikomos tomis, kurios sugebės generuoti aukštas maržas (pelningumą), o ne pardavimų augimą.
„Next-Era-Consulting“ partneris teigia, kad dėl COVID-19 pandemijos 2020 m. prognozuojamas apie 30 proc. pardavimų smukimas. A. Šabūnas teigia, kad šiuo laikotarpiu svarbu išgyventi – būtina priimti greitus ir esminius sprendimus siekiant stabilizuoti pagrindinį verslą ir atidedant plėtros prioritetus. Be to, nuolaidų lūkesčiai tikėtina lydės visus 2020 metus dėl sukauptų atsargų ir augančių tvaresnio vartojimo tendencijų. A. Šabūno įžvalgomis, karantinas dramatiškai sustiprino skaitmeninių kanalų svarbą ir turinį, o 80 proc. mados ženklų patirs finansinių sunkumų po 2 ar daugiau mėnesių karantino – bus paskatinti bankrotai ir tolesnė konsolidacija versle, – įžvalgomis dalijasi A. Šabūnas.
Anot jo, būtina diegti inovacijas, naujas strategijas ir įrankius, kurie bus reikalingi pandemijos metu atsiradusių apribojimų įveikimui ir besikeičiančio klientų vartojimo poreikių patenkinimui.
Kokių priemonių turi imtis Lietuvos mados pramonė?
Įmonių vadovai teigia, kad kol situacijos prognozės dar labai neaiškios, subsidijos darbo užmokesčiui kompensuoti yra labai reikalingos ir padeda verslui išlikti.
Vis dėlto A.Šabūno nuomone, padėti prekiniams ženklams generuoti aukštas produktų maržas galima koncentruojantis į tvarią, švarią ir sertifikuotą, aukštos kokybės gaminių gamybą, greitas nedideles gaminių partijas. Anot jo, žema gamybos kaina nėra geriausias sprendimas.
Nepaisant to, kai kurioms aprangos ir tekstilės įmonėms gaminti greitai, anot A. Šabūno, trukdo įsitikinimas, kad gamyba turi būti pilnai užkrauta, kad dirbtų efektyviai. Gaminiai laukia savo eilės tarp operacijų, todėl gamybos laikas yra bent 10 kartų ilgesnis nei galėtų būti. Tuo tarpu klientai priversti prognozuoti ir pirkti iš anksto viso sezono poreikį. Tai neišvengiamai lemia „out of stock” arba išpardavimus, prarandamą maržą ir pelną. A. Šabūnas teigia, kad reikėtų orientuotis į rezervinius pajėgumus, gamybos greitį ir didesnę kainą.
Rugsėjo pab. vykusio kasmetinio LATIA visuotinio narių susirinkimo metu apžvelgta pasaulio ir Lietuvos ekonomika, dalintasi drabužių rinkos tendencijomis ir įžvalgomis, sektoriaus iššūkiais 2019-2020 metais, aprangos ir tekstilės pramonės raidos perspektyvomis.
