Š.m. birželio mėn. 27 d. įvyko asociacijos narių susitikimas su Lietuvos Respublikos ministru pirmininku p. A. Butkevičiumi, kurio kelti su profesiniu mokymu, verslo aplinkos gerinimu galimai peržiūrint smulkaus ir vidutinio verslo kriterijaus taikymą  bei su viešųjų pirkimų reglamentavimo pakeitimu susiję klausimai. Susitikime dalyvavo 22 Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių vadovai.

1. Su profesiniu mokymu susiję klausimai
1) Sektoriaus darbuotojų profesinio rengimo centrų atnaujinimas ir stiprinimas. Siūlyta stiprinti sektorinio profesinio mokymo sistemą, pagrindiniuose Lietuvos miestuose – aprangos ir tekstilės pramonės šakos centruose (Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Utenoje) atidarant naujus ar stiprinant esamus darbuotojų ruošimo centrus , juose diegiant naujausią siuvimo įrangą , leisiančią efektyviai ruošti darbuotojus sektoriui. Neseniai Klaipėdoje atidarytas sektorinis tekstilės centras – geras tokio centro pavyzdys.
Diskusijos dalyviai akcentavo, kad  vien Klaipėdoje atidaryto centro nepakanka , jis paruošia apie 80 siuvėjų per metus, tuo tarpu sektoriaus poreikis – apie 1000 naujų darbuotojų per metus. Lietuvos aprangos ir tekstilės sektoriaus svarba šalies ūkiui yra ir vidutiniu laikotarpiu išliks pakankamai svarbi.  Europos profesinio mokymo plėtros centras CEDEFOB neseniai paskelbtoje savo įžvalgoje dėl profesinių įgūdžių poreikio ES tekstilės, odos ir drabužių sektoriuje  prognozuoja, kad iki 2025 m. Lietuvoje tekstilės , odos ir siuvimo sektoriuje sukurtos darbo vietos sudarys 36 % nuo šiuo metu esamų. CEDEFOB duomenimis 2013m.  Lietuvoje šiame sektoriuje dirbo 33 480 žmonių, t.y. prognozuojama, kad per artimiausius 10-12 metų Lietuvos aprangos ir tekstilės sektoriuje bus sukurta apie 12 000 naujų darbo vietų. Tačiau ilgalaikis tvarus darbo vietų kūrimas šiame sektoriuje nėra savaiminis dalykas, būtina numatyti visą eilę valstybės pagalbos priemonių profesinio mokymo ir sektoriaus įvaizdžio gerinimo srityje siekiant pritraukti naujus specialistus.  Taip pat siūlyta ruošti siuvėjus profesinėse mokyklose mažuose miesteliuose regionuose, šios specialybės ruošimos programas diegiant jau veikiančiose profesinėse technikos ( pvz. žemės ūkio) mokyklose ir taip užtikrinant darbo vietų kūrimą regionuose.

2) Vyriausybė paraginta  teikti valstybinį užsakymą ruošiant tekstilės inžinierius Kauno technologijos universitete, taip užtikrinant pakankamą sektoriui ruošiamų specialistų kiekį. Būtina, kad valstybė racionaliai naudotų švietimui skirtas lėšas, prognozuodama specialistų poreikį ir reguliuodama jų ruošimo sistemą taip, kad ji atitiktų darbo rinkos poreikius. Siekiant užtikrinti  Lietuvos tekstilės sektoriaus darnią plėtrą, būtina kasmet papildomai paruošti bent 20 tekstilės srityje dirbančių inžinierių –technologų . Siekiant užtikrinti šios srities specialistų ruošimą valstybinis užsakymas Kauno technologijos universitete ( KTU) būtinas jau šiemet.  Dėl ankščiau vykusios švietimo sistemos reformos ši specialybė gali būti naikinama. Šiuo metu tekstilės inžinerines studijas studijuoja vos po kelis studentus kurse ir per visus 4 bakalauro studijų metus studijuoja vos 9 studentai (4 kurse – 4, 3 kurse – 2, 2 kurse – 0 ir 1 kurse – 3), tuo tarpu LATIA ir KTU Tekstilės technologijos katedros neseniai atlikta analizė parodė, kad šiuo metu Lietuvos tekstilės sektoriuje dirba apie 800 tekstilės inžinerinį išsilavinimą turinčių darbuotojų, iš kurių beveik pusė arti pensinio amžiaus. Analizės metu  nustatyta , kad minimalus jaunų specialistų  ( tekstilės inžinierių) poreikis yra apie 20-25 absolventai kasmet.

3) Akcentuota būtinybė užtikrinti galimybę pačioms įmonėms ruošti specialistus darbo vietoje, atsižvelgiant į įmonių poreikius, lėšas už specialistų ruošimą nukreipiant tiesiai įmonėms.

2. Pateiktas siūlymas peržiūrėti smulkaus ir vidutinio verslo kriterijaus taikymo galimybes įmonėms, kurios viršija tik vieną iš 3  SVV kriterijus apibrėžiančių rodiklių ir netaikyti joms šių apribojimų. Siūlyta, kad įmonė turi būti pripažįstama SVV subjektu, jeigu viršija tik 1 iš 3 nustatytų SVV kriterijų. Šiuo metu šalyje veikia apie 20 Lietuvos aprangos ir tekstilės sektoriaus įmonių, kuriose dirba 250 ir daugiau darbuotojų, jose dirba virš 7 000 žmonių, sukuriama apie 26 proc. aprangos ir tekstilės sektoriaus pridėtinės vertės.  Todėl ši problematika ypač aktuali Lietuvos aprangos ir tekstilės sektoriaus įmonėms , nes didėlėms įmonėms priskiriama ženkli sektoriaus dalis , tokiu būdu eliminuojant galimybę pasinaudoti SVV įmonėms skirta struktūrine ir plėtros parama. Ši problematika yra specifinė ir aktuali Lietuvai bei dar keletui naujųjų ES narių ( Rumunija, Bulgarija) . 2005 m. įsigaliojusi Europos Komisijos rekomendacija 2003/361/EB numato, kad mikro įmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) kategorijai priskiriamos įmonės, kuriose dirba mažiau nei 250 darbuotojų bei kurių metinė apyvarta neviršija 50 mln. EUR ir (arba) metinis balansas neviršija 43 mln. EUR sumos, t.y. leidžiamas tam tikras lankstumas kriterijų taikyme , tuo tarpu kai Lietuva jokių išlygų nedaro.

3. Pateiktas siūlymas keisti viešųjų pirkimų reglamentavimą taikant ne į pigiausios kainos kriterijų, o į vietinius gamintojus orientuotą viešųjų pirkimų politiką. Esminiai reikalavimai turi būti sietini su gamintojams keliamomis sąlygomis (sertifikavimas , atitikimas techniniams reikalavimams), tokių būdu garantuojant valstybinius užsakymus vietiniams , o ne trečiųjų šalių gamintojams. Neseniai neįvykęs Krašto apsaugos ministerijos skelbtas konkursas aprangos gaminiams pirkti – dar vienas įrodymas, kad viešųjų pirkimų sistema privalo būti koreguotina, nes šalies gamintojams ji nėra patraukli ir tinkama.

Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas p. Algirdas Butkevičius akcentavo iškeltų klausimų svarbą bei tai, kad į pateiktus siūlymus bus atsižvelgta. Siūlymas peržiūrėti smulkaus ir vidutinio verslo kriterijaus taikymą turi būti suderintas su kompetentingomis Lietuvos Respublikos institucijomis nustatant ar šio klausimo sprendimas yra Lietuvos kompetencijos ribose.

Nutarta š.m. rugpjūčio mėn. pabaigoje organizuoti Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko susitikimą su šalies aprangos ir tekstilės įmonių vadovais Kaune aplankant kelias aprangos ir tekstilės įmones bei kartu dalyvaujant ūkio ir švietimo ir pagal klausimo aktualumą kitas sritis kuruojantiems ministrams detaliai aptarti šiuos, taip pat ir kitus būsimo susitikimo metu planuojamus kelti sektoriui aktualius klausimus bei ieškoti jų sprendimo būdų.

Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas taip pat buvo informuotas apie Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos paramos fondo organizuojamą akciją „Esame kartu“,  kurios metu šalies aprangos ir tekstilės gamintojai bus kviečiami savo produkcija  paremti šalies nepasiturinčias ir daugiavaikes šeimas. Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos paramos fondo steigėjas – Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija. Akcijos tikslas – prisidėti prie paramos neturtingiausiems ir labiausiai socialiai pažeidžiamiems mūsų šalies piliečiams, ugdyti darnią visuomenę, skatinant Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių ir verslo visuomenės bendrąja prasme socialinį atsakingumą. Akcija vyks š. m. rugsėjo – gruodžio mėn., jos metu fondo atstovai lankytų įvairius Lietuvos regionus ir įteiktų šalies aprangos ir tekstilės įmonių produkciją šiame regione esančių socialiai remtinų ir daugiavaikių šeimų atstovams.  p. Butkevičius sutiko tapti šios fondo organizuojamos akcijos globėju. Įmonių atstovus, norinčius prisidėti prie planuojamos vykdyti paramos akcijos bei gauti detalesnę informaciją , prašome kreiptis į asociacijos administraciją tel. 8 5 2790131 , el.paštas : latia@latia.lt.