LATIA ieško sprendimų, kaip išspręsti darbuotojų trūkumo rinkoje problemą
Lietuvos aprangos ir tekstilės asociacija (LATIA) spalio mėnesį dalyvavo Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo (LSVV) tarybos valdybos posėdyje, kuriame buvo svarstytas darbo jėgos trūkumas rinkoje, darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo galimybės ir kiti klausimai. Tokie klausimai svarstyti ir Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK), kurios nare yra LATIA.
LATIA požiūriu, darbuotojų trūkumas šiandien itin svarbus aprangos ir tekstilės sektoriaus įmonėms. Daugelis negali vykdyti ne tik plėtros, bet ir atlikti kasdienių darbų dėl to, kad mėnesių mėnesiais negali rasti tinkamų darbuotojų. Anot LATIA vadovybės, ši problema turi būti sprendžiama kuriant ilgalaikes kompleksiškas sprendimo priemones, įtraukiant reikiamas valdžios institucijas. Kartu svarbu nedelsiant priimti skubius sprendimus dėl darbuotojų įsivežimo iš trečiųjų šalių, kurie padėtų stabilizuoti dabartinę kritinę situaciją.
LATIA su kitomis organizacijomis ir ministerijomis diskutavo apie darbuotojų iš kitų šalių įdarbinimo galimybes
LPK jungtiniame LPK Ekonomikos ir verslo aplinkos komiteto, Darbo ir socialinės politikos, žmogiškųjų išteklių komiteto bei Užsienio prekybos ir ES reikalų komiteto posėdyje diskutavo migracijos ir darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo tema. Šios temos ypatingai svarbios šiandieniame kontekste, kuomet pramonės įmonės susiduria su dideliu darbuotojų trūkumu.
Jovita Neliupšienė, Ekonomikos ir inovacijų viceministrė, teigė, kad ministerija girdi verslą ir supranta, su kokias iššūkiais susiduria verslininkai. Valstybės Nacionaliniame pažangos plane (NPP) yra nustatyti sektoriniai prioritetai, o kad tikslus būtų galima pasiekti, reikalingas ne tik kapitalas, bet ir žmonės. EIMIN teigia dirbanti su aukštos kvalifikacijos talentų pritraukimu arba pagalba verslui perkvalifikuojant žmones, prisitaikant prie darbo rinkos. Ministerijos matomos darbuotojų pritraukimo kryptys: 1) kvalifikavimas / perkvalifikavimas; 2) lietuvių kilmės ir užsieniečių talentų pritraukimas.
Martynas Šiurkus, Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas, susitikimo metu pristatė pranešimą, kuriame atsispindėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SOCMIN) atlikti tyrimai ir skaičiavimai, susiję su darbuotojų užimtumu. Pastebėta, kad socialinės išmokos nėra pagrindinė priežastis, kodėl žmonės nedirba. Viena iš priežasčių – dideli transporto vykstant į darbą kaštai. Bandoma įgyvendinti pilotinius projektus, kai tarpmiestinis transportas yra nemokamas, siūloma savivaldybėms apmokėti darbuotojų važiavimą. M. Šiurkus pristatė, kad vykdoma Užimtumo tarnybos reforma, siekiama atspindėti darbdavių poreikį, suinteresuoti instituciją ne tik registruoti bedarbius, bet ir juos įdarbinti. Be to, skatinamas darbuotojų perkvalifikavimas.
Siūlome susipažinti su studija „Migracija: demografinės, socialinės ir darbo rinkos perspektyvos“, kurią paruošė Lietuvos laisvosios rinkos institutas konsultuojantis su Verslo taryba. Visą studiją atsisiųsti galite šioje nuorodoje.
Darbuotojų organizacijos išsakė darbo jėgos trūkumo problemą, Vyriausybės atstovai teigia palaikantys tik aukštos kvalifikacijos žmonių migraciją
LSVV valdybos posėdžio metu nagrinėjant darbuotojų trūkumo klausimus pasisakė ministerijų atstovai, aktyvūs buvo ir Tarybos nariai.
Vaidas Navickas, Ministrės Pirmininkės patarėjas, teigė, kad reikia kalbėtis ir diskutuoti apie kylančias problemas. Akcentuota, kad yra analizuojama situacija rinkoje, siūloma paanalizuoti estišką modelį ir jų kvotų sistemą (0,01 proc. populiacijai). Pritaikius Lietuvai šį modelį, į metus būtų galima atsivežti 2 800 imigrantų. Be to, siūloma skatinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų migraciją ir palengvinti jiems integraciją. Vyriausybė teigia, nematanti perspektyvos palaikyti žemos kvalifikacijos imigracijos, siekiant palaikyti žemus atlyginimus.
Martynas Šiurkus, Socialinės apsaugos ministrės patarėjas, susitikimo metu teigė, kad iš 200 tūkstančių Užimtumo tarnyboje užregistruotų bedarbių tik 10 procentų gauną pinigines socialines paramas, kita dalis žmonių tos paramos negauna. Jis sutinka, kad šitoje vietoje turime dideles problemas, atskirų savivaldybių merai sprendžia problematiką skirtingai. M. Šiurkus informavo, kad yra renkama informacija, kodėl tiek daug žmonių nedirba, ir bus atliekama analizė, kokią dalį problemų turėtų spręsti savivalda, kokią Užimtumo tarnyba ir kokią kitos valstybinės institucijos. Bus dalinamasi darbais ir bandoma pataisyti situaciją sprendžiant problemas sistemiškai – kompleksiškai.
Vincas Jurgutis, Ekonomikos ir inovacijų viceministras, siūlė atskirti darbo jėgos trūkumo klausimą ir konkurencijos dėl darbuotojų klausimą. Anot jo, konkurencija dėl darbuotojų vyksta su šešėliu. Jis pažymėjo, kad nelegali darbo vieta vis tiek yra darbo vieta ir jeigu visos nelegalios darbo vietos taptų legaliomis tai darbo jėgos problematika vis tiek būtų neišspręsta. V. Jurgučio teigimu, minimalaus atlygimo klausimas yra svarbus dėl sąžiningos konkurencijos, bet jis nebūtinai padeda spręsti darbo jėgos trūkumo problematiką. Be to, regionų situacija itin skirtinga. Viceministras užsiminė, kad galėtų būti trumpinamas nedarbo išmokų laikotarpis nuo 9 mėnesių iki 7 mėnesių, tuomet dalis žmonių grįžtų greičiau į darbo rinką.
LSVV tarybos pirmininkė Dalia Matukienė teigė, kad visais klausimais galima nagrinėti problemas kartu. Jos teigimu, regionuose savivalda turėtų turėti galimybę spręsti savo problemas individualiai, nes problemos dažnai yra skirtingos.
Nutarta kreiptis raštu į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją su pasiūlymais: darbo rinkoje susidariusias problemas spręsti kompleksiškai, suskirstant jas į II paketus: I.Vietinio įdarbinimo problemų sprendimas; tikslo iškėlimas; atsakingų paskyrimas; priemonių sprendimams numatymas; terminai; rezultatai. II. Užsieniečių įdarbinimo problemų sprendimas.
LATIA palaiko šias darbo rinkos problemų sprendimo iniciatyvas, nes vietinio įdarbinimo problematika akivaizdi statistiniuose skaičiuose – vykdomos valstybės pagalbos priemonės kuria priešingą efektą: turime daug bedarbių, bet norinčių dirbti nėra. Asociacija tikisi, užsieniečių įdarbinimo procesų peržiūros ir optimizavimo, nes šiuo metu visi Lietuvos artimiausi kaimynai yra lankstūs ir greiti darbo rinkoje.
Imigracija tikrai nėra pigesnis sprendimas pramonei, kaip teigia Vyriausybės atstovai, nei įdarbinti savo šalies žmones. Kaip tik, dažnu atveju, net gi brangesnis, nes sukuria begales papildomų kaštų ir rūpesčių – kalbos ir kultūriniai barjerai, apgyvendinimas, integracija ir mokymai, sveikatos paslaugos ir pan.. Tuo tarpu atlygis mokamas identiškas ir tikrai ne minimalus darbo užmokestis, o rinkos situaciją atliepiantys atlyginimai.
Posėdžio metu taip pat aptartos Vyriausybės siūlomos Covid-19 pandemijos suvaldymo priemonės (ūkinių veiklų ribojimas ir Galimybių paso įtaka smulkiajam ir vidutiniam verslui).