Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija (LATIA) reiškia palaikymą partneriams, kurie kreipėsi į Aplinkos ministrą Simoną Gentvilą, Žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką ir Seimo narius dėl žemės įstatymo pakeitimo. Lietuvos pramonininkų konfederacija, Asociacija „Investors‘ Forum“ ir Lietuvos darbdavių konfederacija primygtinai ragina nepriimti įstatymo projekto ir skubiai sukviesti tarpinstitucinę darbo grupę, įtraukiant ir verslo atstovus, siekiant parengti subalansuotą valstybinės žemės valdymo politiką.

Organizacijų teigimu, žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 24 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas yra itin svarbus Lietuvoje veikiančiam verslui, kadangi nemaža dalis investicinių projektų tiek miestuose, tiek regionuose yra vykdoma valstybinėje žemėje. Apie 80 proc. kitos paskirties pastatų (komercinių, gamybinių ir pan.) yra valstybinėje žemėje, todėl teisinio reguliavimo pasikeitimas gali turėti reikšmingos įtakos ir dalies vykdomų viešųjų projektų įgyvendinimui. Įstatymo projekte numatytas naujų mokesčių įvedimas, anot verslo atstovų, vis dar nėra pagrįstas, jo poveikis biudžetui ir verslo aplinkai – neįvertintas.

Organizacijos išvardijo projekto įstatymo trūkumus ir pateikė siūlymus

Verslo atstovai prašo atkreipti dėmesį į tai, kad įstatymo projektas nesprendžia šiuo metu susiklosčiusios nepriimtinos praktikos, kai dėl pastatų faktinės būklės, netinkamo jų eksploatavimo ar panašių aplinkybių vyksta ginčai tarp pastatų savininkų ir Nacionalinės žemės tarnybos. Atsižvelgiant į tai, būtina mažinti tokių atvejų kiekį, kai nemokamas valstybinės žemė nuomos mokestis, o teritorijos lieka apleistos ir ekonomiškai neįveiklintos. Be to, įstatymo projekte numatytas papildomas žemės nuomos mokestis yra neproporcingai didelis, todėl tai brangintų investicijas į gamybos sektorių. Tai paveiktų įmones, kurios nori atsinaujinti arba vykdyti plėtrą, ,,žalinimą“ ir kitas verslo kryptis.

Anot organizacijų, įstatymo projektas prieštarauja žaliajai krypčiai, nenumato pereinamojo laikotarpio, neatitinka nekilnojamojo turto mokesčių pasaulinės praktikos – visi nekilnojamojo turto mokesčiai yra savivaldybių kompetencija, tačiau šiuo atveju joms toks reguliavimas nesuteikiamas. Ne mažiau svarbu ir tai, kad nėra jokių parengiamųjų žingsnių tokio projekto įgyvendinimui. Verslo nuomone, būtina, kad visos sistemos veiktų bent 2 mėnesius iki įstatymo įsigaliojimo.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, organizacijos tikisi, kad atsakingos institucijos ir Seimo nariai atsižvelgs į pateiktus argumentus ir imsis reikiamų sprendimų.