Natūralu, kad COVID-19 pandemija stipriai paveikė Lietuvos aprangos ir tekstilės sektorių, kuris didžiąją dalį savo produkcijos eksportuoja, tuo tarpu, ateities Lietuvoje ir pasaulyje ekonomikos perspektyvos priklausys nuo to, kaip bus suvaldytas koronavirusas. Taip rugsėjo 24 d. vykusiame kasmetiniame LATIA visuotiniiame narių susirinkime ekonomikos tendencijas vertino Nerijus Mačiulis, „Swedbank” vyriausiasis ekonomistas.

N. Mačiulis, atsižvelgdamas į naujus COVID-19 susirgimų skaičius, prognozuoja, kad „bangavimo“ bus daugiau, nemalonių pasekmių – mažiau. Antroji ir būsimos bangos, anot jo, yra kitokios, nes labai sumažėjo kritinės būklės ir mirštančių COVID-19 pacientų dalis.

N. Mačiulio teigimu, Europa patyrė didelį PMI nuosmukį, tačiau, karantinui pasibaigus, skaičiai grįžo į ankstesnes vietas (mažas nuosmukis rugsėjo mėnesį matosi tik paslaugų sektoriuje). Virusas nebėra vertinamas kaip tokia didžiulė grėsmė kaip metų pradžioje, kai su juo nebuvo susipažinta, tad europiečių lūkesčiuose tvyro daug optimizmo.

Lietuvos ekonomika kol kas atsparesnė nei kitų šalių. BVP kritimas 5,8 proc. N. Mačiulio teigimu, tai tik nedidelis ekonominis šokas, palyginus skaičius su kitomis pasaulio šalimis. Lietuva pandemijos metu turėjo tam tikrą pranašumą. Iš Lietuvos išvykstantys žmonės išveža daugiau pinigų nei kad atveža užsienio turistai, tad, uždarant sienas, ekonominis nuosmukis nebuvo toks didelis.

Taipogi lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo vos 2,4 proc. (vėlgi ne tiek daug kiek kitose Europos šalyse). Maisto produktų, žemės ūkio produkcijos ir baldų paklausa karantino metu nesumažėjo. Na, o prekių ir paslaugų vartojimo lygis grįžo į tokį pat, koks jis buvo prieš krizę, – vertina N. Mačiulis. Anot jo, Lietuvos perspektyvos priklauso nuo eksporto konkurencingumo. Tolesniam progresui vien investicijų į infrastruktūrą neužteks.